Lietuvos užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministerijos talkino Evangelikų liuteronų bažnyčios pakviestiems 40 pabėgėlių iš Sirijos. Seimo nariai sako teigiamai vertinantys iniciatyvą suteikti pagalbą nukentėjusiems pabėgėliams, tačiau nori sužinoti, ar buvo apibrėžti ir įvertinti valstybės institucijų įsipareigojimai atvykstantiesiems prieš priimant tokį sprendimą.
"Gerbiame Evangelikų liuteronų bažnyčios iniciatyvą, tačiau suvokiame, kad pabėgėlių tolesnė integracija taps visos valstybės atsakomybe. Todėl būtina iš anksto deramai numatyti ir apibrėžti valstybės institucijų įsipareigojimus atvykstantiesiems, kad galiausiai jie nebūtų palikti likimo valiai", - parlamentarai cituojami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos išplatintame pranešime.
Be to, kreipimesi prašoma atsakyti, ar buvo konsultuojamasi dėl šios pagalbos suteikimo su Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetais. Klausiama, kokia vidaus reikalų ministro nuomonė dėl tokios iniciatyvos, nes migracijos ir laikino prieglobsčio klausimai yra šios ministerijos kuruojama sritis.
Taip pat teiraujamasi, koks statusas yra suteikiamas pabėgėliams, kai jie atgabenti padedant Lietuvos institucijoms: laikinas prieglobstis kaip persekiojamai grupei iki konflikto pabaigos ar pritaikomas pabėgėlių statusas. Kreipimosi autoriai klausia, ar buvo gauta Valstybės saugumo departamento nuomonė vertinant šį atvejį.
Evangelikų liuteronų bažnyčia pakvietė į Lietuvą atvykti 40 pabėgėlių iš pilietinio karo apimtos Sirijos, juos priglaus šeimos ar klebonijos visoje Lietuvoje.
Sirijoje per pilietinį karą žuvo jau daugiau kaip 130 tūkst. žmonių. Konfliktas prasidėjo 2011 metų kovą, kai prezidentas B. al Assadas ėmė griežtai slopinti prieš jį nukreiptus protestus, tuo paskatindamas ginkluotą pasipriešinimą. Į pilietinį karą abejose pusėse vėliau įsitraukė užsienio kovotojai.