aA
Ši tailandietiška sriuba paplito pasaulyje kaip kompiuterinis virusas ir nustatyti klasikinį receptą yra sudėtinga. Bet jei gamini su meile, jokie receptiniai niuansai neleis jos sugadinti.
© Organizatorių nuotr.

Su aštrumu – kiek kitaip. Iki šios dienos man vis dar neaiškios aštraus maisto ribos. O posakis „dėl skonio nesiginčijama“, mano manymu, geriau skambėtų taip: „dėl aštrumo nesiginčijama“.

Kartais virdamas šią sriubą įdedu vieną aitriąją papriką – valgytojai sako „aštroka“. Kartais įdedu dvi – tada keli sako, kad „labai gerai“, kiti – „labai aštru“. Tai koks tas aštrumas?

Lietuvoje šypsnį kelia pastaba meniu, kad patiekalas yra aštrus. Pamanykit, dar šalia nupiešia kelias aitriąsias paprikas! Ragauji, ragauji, tačiau taip ir lieki nesupratęs, kur gi tas aštrumas?!

1912 metais JAV chemikas Wilburas Scoville’as pagal savo sugalvotus karščio vienetus sukūrė aitriųjų paprikų aštrumo skalę. Ji iš esmės prigijo, tik neteko matyti, kad kas nors ją plačiai naudotų.

Abu aštriausi mano gyvenimo įspūdžiai – jei kalbame apie maistą – ištiko ne Lietuvoje. Kinijoje ragavome didelę žuvį, įmerktą į aštrų padažą. Kažkurią akimirką man, skirtingai nuo kelionės draugų, į burną pateko kažkas toookio!!!

Geras keturias valandas negalėjau atsikratyti deginančio karščio ir gausaus ašarojimo. Įsiplieskusią vidinę ugnį bandžiau užgesinti vandeniu, alumi, bet karštis niekaip nemažėjo. Jaučiausi lyg drakonas, kuriam iš nasrų veržiasi liepsnos.

Kitą sykį mačiau graudžiai verkianti Martyna. Bolivijoje, suvalgęs jūrų kiaulytes kepsnį, jis narsiai, tarsi obuolio, atsikando kažin kokio vietinio pipiro. Lygiai pusę. Ir juokas jį ėmė, ir ašaros bėgo. Nestabdomai.

Nepaaiškinamo smalsumo vedinas, atsikandau ir aš. Įsitikinti, ar tikrai jau taip aštru. Tada verkėme abu. Graudžiomis ašaromis, kurias pertraukdavo nevaldomas juokas. Gal, sakau, tas pipiras buvo prisotintas juoko dujų?

Gamindami šią tailandietišką sriubą, aštrumą reguliuokite pagal savo skonį. Nes dėl aštrumo, kaip ir dėl skonio, neturėtų būti ginčijamasi.

Sriubai reikės:

1 l žuvies nuoviro (jei neturite žuvies – tinka daržovių, vištienos, netgi daržovių
sultinys iš kubelių – pačiu blogiausiu atveju)
2 smulkiai pjaustytų svogūnų
1 smulkiai sukapotos česnako skiltelės
2 šaukštelių tarkuotos imbiero šaknies
1 tarkuotos citrinos žievelės
1 žaliosios citrinos sulčių
1 arba 2 smulkiai sukapotų aitriųjų paprikų (be sėklų)
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
Smulkiai sulaužytų kiniškų makaronų (Egg noodles, jų galima nusipirkti didesnio prekybos centro egzotinių produktų skyriuje) arba kitų smulkių makaronų
Stiklinės kokosų pieno
Saujos pjaustytų svogūnų laiškų
Saujos kapotos kalendros
15–20 išlukštentų tigrinių krevečių
Druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį

Puode įkaitinkite aliejų. Sudėkite svogūnus, česnaką, aitriąsias paprikas, imbierą ir citrinos žievelę.

Maišydami kepinkite apie minutę. Supilkite sultinį ir užvirinkite.
Kai užvirs, sudėkite makaronus ir virkite virš silpnos ugnies, kol makaronai suminkštės.

Įmaišykite kokosų pieną. Pabaigoje sumeskite krevetes – vos tik sriuba užvirs, nukelkite nuo ugnies, jokiais būdais krevečių nepervirkite, nes, priešingu atveju, jos bus kietos.

Supilkite žaliosios citrinos sultis, pagardinkite druska bei maltais juodaisiais pipirais ir viską gerai išmaišykite.

Į lėkštes sumeskite žalumynus ir užpilkite juos sriuba.

Skanaus!

Receptas iš naujos V.Radzevičiaus knygos „Pasaulio puodai“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.