Tai buvo vienas bjauriausių penktadienio vakarų. Tada, kai po savaitės darbų norėtųsi atsipalaiduoti ir pailsėti, laukia eilinis iššūkis, nes „esi“ šalia silpnesnių, niekam nereikalingų ir likimo nublokštų į nelaimę. Ir vėl įtampa, sprendimų ieškojimas, nerimas ir tikėjimas, kad ateis šviesesnis rytojus.
Gavome pranešimą, kad Rinktinės g., Vilniuje, po daugiabučio balkonu kamuojasi katytė. Šlapiame smėlyje ji visa gerkle rėkia iš skausmo, negali judinti galinių kojų, bejėgė, sušalusi, visiškai šlapia, be galimybių pasislėpti ar apsiginti. Kviečiama pinasi į kažkokių krūmų nupjautas šakas, kliudydama sužalotą užpakalinę kūno dalį. Reikėjo ir transporto, ir spec. priemonių, ir svarbiausia - patyrusio žmogaus ją sugauti (įdėti į boksą) bei skubiai gabenti į gydyklą.
Gyvūnas iš skausmo ir baimės neprisileido žmogaus, traukėsi, bandė gintis priekinėmis letenomis, taip dar labiau save žalodama. Penktadienio vakarą pikas buvo ne tik gatvėse, gydyklose, bet ir savanorių darbuose. Įtarėme lūžius, tik nežinojome, ar pažeistas stuburas. Jei tai būtų buvęs stuburas, liktų tik vienintelis variantas - ją palydėti be skausmų ir kančių anapilin. Bet net jei padėti nebeįmanoma, palikti ją lietuje kankintis būtų neteisinga.
Gerų žmonių dėka pavyko suorganizuoti patyrusios savanorės dalyvavimą gelbėjimo operacijoje. Katytė buvo labai greitai paimta ir nugabenta į gydyklą. Atrodytų, štai ir viskas – padaryta! O ne, tai tik bėdų pradžia... Jei nemigdysim, kur dėsim? Lūžius „taisančio“ profesionalaus traumatologo nėra ir dar ilgai nebus.
Šarlotę apžiūrėjo kiti gydytojai. Iš pirminės apžiūros buvo nustatyta, kad lūžęs dubens kaulas ir kad katytės kūno temperatūra kritinė (35,5!), t.y. dar kelios valandos ir ji po tuo balkonu būtų numirusi. Rentgenas paskirtas kitai dienai, nes narkozei Šarlotė buvo per silpna. Po ilgų įkalbinėjimų katytę gydytojai pasiliko stacionare ir tai jai išgelbėjo gyvybę. Pastatyta šilta lašelinė, visą naktį ji praleido ant šildyklės. Buvo manyta, kad ji nesulauks rytojaus.
Nuogąstavimai nepasitvirtino. Ryte Šarlotė laukė plačiai atmerktomis akimis, pilna energijos ir vilties. Gydytojai padarė rentgeną. Mums paskambino iš registratūros ir nieko ilgai nekomentavę pasakė, kad „keliose vietose lūžęs dubens kaulas, reikia migdyti“. Neskubėjome priimti sprendimo. Dubens kaulai, jei neužspaudžia kitų organų, paprastai operuojami arba savaime sugyja. Supratome, kad situacija rimta, bet nepasirinkome lengvesnio ir pigesnio kelio - eutanazijos.
Pasitarėme su kitais gydytojais – siuntėme rentgeno nuotrauką į kitas gydyklas, gavome krūvas rekomendacijų, kaip suprasti, ar Šarlotei dar galima padėti, keli gydytojai patikino, kad lūžiai operuojami. Bet vizito pas kitą chirurgą reikėjo laukti iki pirmadienio... Guodė tik tai, kad katytė labai godžiai kimšo konservus, šlapinosi, tuštinosi, vadinasi, vidaus organai nebuvo užspausti lūžių ir ji jautėsi pakankamai neblogai.
Buvome sukritikuoti, kad operacija bus labai brangi ir nesąmonė ją daryti. O kas tada „sąmonė“ ir kiek ta „sąmonė“ turi kainuoti? Šito katino gaila, o šito - nelabai? Kokia čia politika reikia vadovautis? Kartais operacija kainuoja juokingus pinigus, bet vėliau, pooperaciniam laikotarpiui, pakartotiniams vizitams, vaistams turi sukišti kelis tūkstančius litų. Tokia mūsų patirtis jau su keliais gyvūnais. Visi patekę į organizaciją gyvūnai lygūs – visi turi šansą. Mums reikėjo vienintelio atsakymo – ar operacija ją išgelbės, ar ne.
Laukiamo atsakymo keliavome ieškoti į kitą gydyklą, pas galintį operuoti chirurgą. Kito varianto neturėjome. Kaulai jau pradeda suaugti, nėra laiko laukti, kada galės operuoti tie, kuriuos pažįstame. Keliavome pas rekomenduojamą chirurgę, kuri yra atlikusi ne vieną tokią operaciją. Mums buvo atsakyta į visus klausimus, išaiškinta padėtis. Katytei lūžęs dubens kaulas dvejose vietose, lūžęs gaktikaulis. Visus kaulus reikia pastatyti į vietas, gali reikti kažkokią dalį kaulo šalinti (tai patvirtins pakartotinis rentgenas). Operacija laukė vasario 18 d. Iki operacijos katytė gavo nuskausminamuosius, antibiotikus. Po operacijos - ilgas gijimo procesas, narvinis režimas, „gulinčio ligoniuko“ priežiūra.
Šarlotė tikrai buvusi naminė katytė, galbūt ją kažkas pametė, galbūt ji nuo kažko pabėgo ar iškrito per langą, o galbūt kažkam atsibodo, kėlė alergiją, kažką sudraskė ar sudaužė... ir atsidūrė gatvėje, kur pakliuvo po ratais. Šarlotei buvo sumuštas ir žarnynas – pastebėtas kraujavimas. Tikimės, kad tai savaime praeis.
Kaip greitai pasikeitė Šarlotės psichologinė būklė po to, kai ji iš tos šaltos, šlapios pobalkonės atsirado ant šilto, minkšto dekučio. Svarbiausia, apsupta dėmesio, palaikymo ir rūpesčio. Ji mielai glaudžiasi ir prašo bendravimo, atsipalaidavusi minko letenėlėm. Skundžiasi, pasakoja, kaip jai nepatogu, skauda, kokia ji buvo vieniša ir nelaiminga. O jau kokia dailutė! Kailiukas su minkštutėliu poplaukiu, švelnutėlis, lyg šinšilos! Jai maždaug 3 m., anot gydytojos. Mažulytė, smulkutė, vos 2,4 kg. Pasveikusi atrodys kaip rainas šinšiliukas. Fantastiška katytė!
Jau dabar apžiūros, lašelinės, vaistai ir priežiūros priemonės mums kainavo 280 Lt. Vasario 18 deina bus atlikta operacija, kuri kainuos 600-700 Lt (turime skubiai surinkti šią paramą!). Taip pat būtinos vienkartinės palutės per visą narvą (didžiausios) ir „Gastro Intestinal“ maistelis – būsime dėkingi, jei paaukosite arba pervesite paramą jiems įsigyti 200 Lt (pažymėtina, kad katytę turėsime išlaikyti iki padovanojimo, jei ji pasveiks, naikinti parazitus, skiepyti, sterilizuoti... )
Labai ieškome atsakingo ir mylinčio gyvūnus globėjo Šarlotei. Šiuo metu ji gyvena pas savanorę, kurios namuose per daug sunkių ligoniukų ir ji jau fiziškai nebespėja visais pasirūpinti. Todėl Šarlotei reikalingas globėjas. Katytė 1 mėn. gyvens narve, jai nebus galima daug judėti, vaikščioti.
Globėjui reikės stebėti, kad po ja palutės būtų sausos, kad ji nuolat turėtų pavalgyti, atsigerti. Ne kiek mažiau svarbus ir Šarlotei būtinas nuoširdus dėmesys, prisirišimas, bendravimas. Tik tada ji pamirš visus skaudulius ir pasveiks. Dėkojame visiems tiems, kurie padės mums išgelbėti Šarlotę.
Nuoširdžiai dėkoju savanorei Gintarei, Daivai, Irinai ir Irinos vyrui ir gyd. Justei už pagalbą gelbėjant Šarlotę. Turime labai paprastą taisyklę organizacijoje – visi lygūs. Tai reiškia, jog kiekvienas naujokas pas mus atkeliauja su nežinoma praeitimi, kraičiu ligų, negalavimų ir mes niekada iš anksto negalime numatyti, ko tikėtis ir kaip mums seksis jį gydyti. Jei gyvūną gali išgelbėti brangi operacija, be išimčių jai ruošiamės.
Kvaila manyti, jog gali nusistatyti kažkokią konkrečią sumą iki kurios gelbėsi arba migdysi. Šarlotė po operacijos turi pasveikti ir mes darysime viską, kad taip atsitiktų. Operacija tragiškai brangi. Bet kviečiame visus gerus žmones po mažą dalelę prisidėti ir surinkti reikalingą paramą. Mūsų organizacijoje nėra tekę migdyti gyvūno vien dėl to, kad neturėjome lėšų jam gydyti. Taip pat nėra buvę taip, kad nesuteiktumėm jam būtinos veterinarinės pagalbos, nes tuščia sąskaita. Jūsų dėka visi mūsų organizacijos globotiniai visuomet sulaukia neatidėliotinos veterinarinės pagalbos. Ačiū Jums už tai.
Susisiekti: info@rainiukas.lt, 861558898, 868973782 (VšĮ „Rainiukas“ - Nepaliksime bėdoje)