Visi jie į užsienį išvyko dėl skirtingų priežasčių – geresnio darbo, meilės ir smalsumo, tad emigrantų neteisia. Priešingai, mano, kad išvykti ir bent metus pagyventi svetur gali būti naudinga.
Grįžti į Angliją nebenorėtų
Žurnalistas Andrius Užkalnis į Angliją išvyko būdamas 22 metų, praėjus vos porai metų nuo to, kai Lietuva tapo nepriklausoma. Tuomet kelionė į užsienį ir darbas viename didžiausių pasaulio medijų kanale „BBC“ jam atrodė kaip kosmosas, tačiau dabar ten grįžti nenorėtų.
„Perspektyva gyventi užsienyje man buvo labai patraukli. Aš turbūt nuo kokių 6 metų amžiaus jau svajojau pagyventi kur nors kitur. Norėjau būti, atrodyti ir kalbėti kaip užsienietis. Svajojau apie kitokius namus, automobilius, parduotuves. Tas persikėlimas į Britaniją man buvo šios svajonės išsipildymas. Dar man labai pasisekė, kad galėjau iš karto įšokti tiesiai į vakarietišką gyvenimą“, - sprendimo išvykti svetur nesigaili žurnalistas.
Jis tikina, kad anuomet darbo perspektyvoms suvokti dar buvo per jaunas ir nesitikėjo, kad tai bus toks svajonių darbas, kurio dėka keliaus po visą pasaulį ir vadovaus keliems geografiniams veiklos skyriams.
„Prisimenu labai ilgas darbo valandas, rytines keliones iš namų į Londono oro uostą, didelius ir storus angliškus laikraščius, vyno gėrimus sode iki vėlyvos nakties su žmona ir draugais. Parodas ir muziejus Londone savaitgaliais. Prisimenu vaikščiojimus prie Temzės, kuri buvo visai šalia, senovinę ir senamadišką dukrų mokyklą, kuri ėdė, rodos, visus pinigus iš šeimos biudžeto. Prisimenu gaišatis transporto kamščiuose ir labai geras parduotuves. Nesigailiu, kad tai buvo, bet grįžti nebenorėčiau – dabar jau kitas gyvenimo etapas“, - pasakojo A. Užkalnis.
Grįžo dėl noro būti reikalingu
Į Lietuvą jis grįžo, nes norėjo jaustis reikalingas ir gyventi iš to, kas jam geriausiai sekasi – rašymo.
„Čia galiu gyventi senamiesčio širdyje ir pro langą matyti Šv.Jonų bažnyčią, vaikščioti po vieną puikiausių senamiesčių pasaulyje ir negaišti laiko. Be abejonės, esu patriotas. Aš myliu Lietuvą, bet ne visus lietuvius, o tik gerus ir protingus. Aš gerbiu ir vertinu žmones ne už jų pilietybę ar tautybę, o už jų darbus. Kai gyvenau Anglijoje, niekada nesutikdavau bendrauti su žmogumi vien todėl, kad jis „savas, lietuvis”. Lietuvis nėra nei charakterio savybė, nei įgūdis. Tautybė nėra joks nuopelnas“, - įsitikinęs A. Užkalnis.
Savo tinklaraštyje jis ne kartą yra pašiepęs tingų ir išlepintą jaunimą, tačiau jaunų emigrantų teisti nėra nelinkęs.
„Jaunimas neblogas, tik gal kartais reikia pabarti, kad per daug neatsipalaiduotų. Jaunam žmogui reikia suprasti, kad emigracija yra tik jo pasirinkimas, ir tik jis pats gali nuspręsti, ar jam verta emigruoti, ar ne. Niekas už jį nesugalvos. Kiekvienas turi pagalvoti apie savo įgūdžius, žinias ir pomėgius, ir atsakyti į klausimą, kur ir kada jam bus geriau. Be to, viskas keičiasi: šiandien jums gali labiau apsimokėti gyventi JAV, o po dešimties metų galbūt geriau pritaikysite save Lietuvoje“, - prieš išvykstant gerai pagalvoti patarė A. Užkalnis.
Išvyko vedinąs smalsumo
Prieš dvidešimt metų į Kanadą emigravęs ir ten dešimtmetį gyvenęs teatro ir kino aktorius, režisierius Sakalas Uždavinys prisipažino negalintis tiksliai pasakyti, kodėl tuomet išvyko. Tačiau bene pagrindiniu tokio sprendimo kaltininku jis įvardija smalsumą.
„Norėjosi kažkokio radikalaus pokyčio, pamatyti kitokį pasaulį. Galvojau ir apie savo profesijos keitimą, tuomet ir teatru, ir vaidyba buvau nusivylęs. Atrodė, kad tai, ką tuomet dariau, nebuvo visiškai teisinga, tad sprendimas buvo daugiabriaunis“, - pripažino S. Uždavinys
Jis prisimena, kad gyvenimas Kanadoje nebuvo vien rožėmis klotas, tačiau tie svetur praleisti metai tikrai nenuėjo veltui.
„Išmokau labai daug dalykų, kurių būdamas Lietuvoje nebūčiau įsisavinęs. Vien tik kalbos prasme – anglų kalbą tarsi mokėjau, bet nuvažiavęs ten supratau, kad nei velnio. Dabar jauni žmonės mokosi tikrą anglų kalbą, o mes mokėmės tokią „moscow english“ tarmę, neturėjome jokio kontakto su tikrais anglakalbiais. Dabar, žinoma, nesu tobulas savo kalbos įgūdžiais, bet neblogai įvaldžiau tiek kasdienę, tiek akademinę kalbą – ja išvykęs parašiau magistrinį darbą. Mano žinios pasistūmėjo šviesmečiu“, - kodėl buvo verta išvykti pasakojo S. Uždavinys.
Emigraciją padarytų privalomą
Jis pripažįsta, kad po dešimties metų grįžti atgal į tėvynę jį patraukė veikla. Baigęs teatro režisūros studijas, pradėjęs darbuotis ir su kolega pastatęs pirmąjį spektaklį jis suprato, kad Kanada – ne jam.
„Jų supratimas apie teatrą yra visai kitoks. Šiaurės Amerikoje teatras apskritai yra pramogos dalis ir tas teatrinis žaidimas, kurį mes čia turime ir kuris yra labai didelė mūsų šalies vertybė, jiems yra keistas. Aš pajutau, kad nelabai judu į priekį, pradėjau galvoti, koks turėtų būti kitas logiškas žingsnis. Viskas išsidėliojo taip, kad supratau, jog savo veiklą geriausiai galiu tobulinti Lietuvoje“, - pasakojo aktorius.
Jis tikina neturintis vienareikšmio atsakymo, ar emigruoti į kitą šalį yra verta. S. Uždavinys įsitikinęs, kad jei tam, kad žmogus save lavintų, jam reikia važiuoti į užsienį – pirmyn, tačiau „jeigu jaunas žmogus vyksta į Norvegiją ir ten pjausto silkę, tai savęs bukinimas ir agaudinėjimas“.
„Gerai, tu turėsi daugiau pinigų už kuriuos nusipirksi automobilį ar riebesnį kąsnį, bet kas iš to? Svarbu nusistatyti prioritetus. Manau, kad svarbiausiais prioritetas jaunam žmogui turėtų būti savęs lavinimas. Jei būtų mano valia, lavinamąją emigraciją aš padaryčiau privalomą. Metams išvažiuoti į užsienį ypač jaunam žmogui yra labai naudinga vien tik tam, kad pamatytų, kaip gyvena pasaulis, ir išsigydytų nuo provincijos kompleksų. Mes esame normali šalis su savo gražiomis vertybėmis ir nesame nei geresni, nei blogesni už kitus“, - patikino S. Uždavinys.
Jam juokinga, kai pusmetį svetur prabuvę lietuviai pradeda kalbėti su akcentu, o tikrais patriotais jis vadina ne mosuojančius vėliava, o dėl savos šalies besistengiančius žmones.
„Bet kuri valstybė prasideda nuo žmogaus. Tad svarbu suvokti save kaip neatskiriamą nuo valstybės ir visuomenės gyvenimo vienetą. Ir kuo daugiau bus išsilavinusių vienetų, tuo ta valstybė bus geresnė, produktyvesnė ir išmintingesnė. Todėl turime tobulinti save valstybės labui, nes tik taip mes savo šalyje galime kurti gerovę“, - patikino aktorius S. Uždavinys.
Sprendimo nesigaili
Metai laiko Lietuvoje. Būtent tokią sukaktį netrukus švęs žurnalistė, televizijos laidų vedėja Beata Nicholson. Lygiai prie metus ji su vyru ir vaikais nusprendė grįžti į tėvynę.
„Laikas prabėgo labai greitai ir tikrai galiu pasakyti, kad džiaugiuosi kiekviena diena, kurią praleidžiu Lietuvoje. Dienos Anglijoje buvo lygiai tokios pat džiaugsmingos, bet bendras fonas ir ypač Lietuvos oras mus labai pradžiugino. Ryškus pavasaris, spalvingas, švelnus ruduo ir šalta žiema buvo tiesiog stebuklinga. Mano anyta, atvažiavusi per žiemos šalčius, vis aikščiojo „it's magic“ (magiška – liet.) ir džiaugėsi pagaliau galėdama panaudoti savo kepurę. Mūsų šeima dėl šio sprendimo nesigaili – daugiau laiko leidžiame kartu, vaikai dažniau laiką leidžia lauke. Žinoma, adaptacija dar vyksta, tačiau ir mano vyras Lietuvoje pritapo geriau nei tikėjomės“, - sprendimu grįžti į Lietuvą džiaugėsi B. Nicholson.
Pasak jos, nemažai žmonių susilaukę vaikų palieka Londoną. Neretai traukia į tas vietas, iš kur jie patys yra kilę, tad nenuostabu, kad ir jų šeima nusprendė pamėginti pagyventi Lietuvoje.
„Čia aš turiu veiklą, kuri mane labai džiugina ir leidžia įgyvendinti savo svajones. Be to, galiu būti arčiau savo šeimos, kas man labai svarbu. Aišku, pasiilgstame Tomo mamos, bet ji mus lanko, o ir mes vykstame į Angliją“, - pasakojo B. Nicholson.
Meilė Lietuvai – natūrali būsena
Į Angliją ji išvyko paskui meilę, tačiau nemano, kad į užsienį ieškodami geresnio gyvenimo išvykstantys žmonės daro didelę klaidą.
„Bet koks judėjimas subrandina ir patobulina tave kaip žmogų, nes tu išeini iš savo komforto zonos. Turi išmokti aibę naujų dalykų ir tik taip gali augti ir tobulėti. Mano gyvenimas susiklostė taip, kad išvykusi į Londoną baigiau kulinarijos mokslus, pradėjau rašyti apie maistą ir profesionaliai juo domėtis. Nepritariu nuolatinėms mintis, kad „tu išvažiavai – tu blogas“. Valio, jei išvažiavai. Tai reiškia, kad išmokai kažko naujo, patobulėjai. Tikrai visada verta išvykti, tačiau nereikia bijoti grįžti. Nebijokite keisti savo gyvenimo, nes jo pabaigoje labiausiai gailėsitės to, ko nepadarėte“, - patarimų negailėjo žurnalistė.
Ji pripažino savęs nelaikanti nei patriote, nei ne patriote. Jai meilė Lietuvai yra tiesiog natūrali būsena.
„Rauk nerovęs, Lietuva yra mūsų dalis. Todėl siūlyčiau priimti save tokius, kokie esame ir stengtis įžvelgti pozityvumą visur“, - optimizmo linkėjo B. Nicholson.
