Kiek klasiokų ir draugų išvažiavę, aš jau nebesuskaičuoju. Vilniuje jau vos kelios draugės liko. Dar vakar „Facebook“ socialiniame tinkle žiūrėjau, kur visi pradingę, tai po visą pasaulį išsibarstę...
Viena klasiokė turi seserį ir brolį – brolis Danijoje, o sesuo Didžiojoje Britanijoje. Ji pati Norvegijoje, tik tėvai dar Lietuvoje. Taip visi ir „išsimėtę“, vargu, ar per šventes susitinka...
Mūsų šeima irgi buvo emigravusi – trejus metus gyvenome Anglijoje. Ten gimė ir duktė, tačiau šeima, giminės įkalbinėjo grįžti. Patys namo irgi labai norėjom. Dabar jau dvejus metus esame Lietuvoje, bet svarstome grįžti į Angliją.
Prieš tris mėnesius gimė antroji dukra, vos galą su galu suduriame, nes motinystės pašalpa – vos 800 litų. Vyrui teko eiti dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Tėvų ir giminių jau pusmetį nemačiau, nes nėra pinigų – juk kiek kainuoja kuras 100 km nuvažiuoti.
Taigi, grįžome dėl šeimos, bet vis dar bendraujame tik telefonu, o vyrą išvis tik kas šeštą savaitę matau. Štai tau ir gimti namai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Prieš 14 metų mokyklą baigusi DELFI skaitytoja sakė pamėginusi suskaičiuoti, kiek gi bendraklasių išvyko iš Lietuvos – pasirodo, šis skaičius siekia net 40 proc.
Prašome Jūsų – pasidalinkite savo patirtimi: kiek gi žmonių, su kuriais kartu mėginote įsitvirtinti gimtojoje šalyje, ją paliko? Papasakokite, kokios priežastys lėmė, kad bendraamžiams teko išvykti – o gal jie ketina grįžti? Kas paskatino jus nesekti (ar sekti) jų pėdomis? Laukiame Jūsų istorijų el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Emigracija“.
Konkursas vyks iki vasario 25 d. Dviejų įdomiausių pasakojimų autoriais laimės po du bilietus penktadienį, kovo 28 d. apsilankyti Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre, spektaklyje „Mūsų klasė“.
Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: