Jau pirmajame susitikime organizatoriai, aktorė Rimanta Vaičekonytė ir psichologė Virginija Skučaitė bei lektoriai iš Estijos jiems pristatė kiek netikėtą ir maištingą idėją – „keiskime pasaulį ir padarykime jį gražesnį!”. Tam buvo pasitelktos unikalios, bet jau pasaulyje pripažintos ir praktiškai taikomos A.Boalio idėjos bei jo sukurti „Engiamųjų teatro metodai“, ypatingai „Forumo teatras“ ir „Laikraščių teatras“.
Kiek netikėtai atrodė tai, kad prie šių teatro metodų buvo pasirinkta dar viena priemonė - pagrindinių Europos Sąjungos teisių chartija. Tačiau tuo A.Boalio idėjos ir yra unikalios bei mums aktualios, nes jų pagrindinis tikslas yra patrauklia teatro forma siekti, kad būtų aktyviai ginamos pagrindinės žmogaus teisės, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija teigia, kad yra „draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos“. Taip šie iš šalies atrodo nesuderinami dalykai tapo neatsiejami viso projekto metu.
Augustas Boalis (1931-2009), būdamas teatro režisierius ir šios profesijos praktikas, iškentęs priespaudą savo šalyje, nepailstantis kovotojas už prigimtines žmogaus teises ir laisvę, vėliau tapęs politiku ir sukūręs bei taikęs Rio de Žaneiro parlamente puikų teatro metodą „Įstatymų leidybos teatrą“ teigė, kad –„kai pažvelgiame už fasado, matome engėjus ir engiamus žmones, visose visuomenėse, etninėse grupėse, priklausančius skirtingoms lytims, socialinėms klasėms ir kastoms; mes matome neteisingą ir žiaurų pasaulį. Mes turime sukurti kitokį pasaulį, kadangi žinome, kad tai yra įmanoma. Bet tik nuo mūsų priklauso, ar sukursime šį kitą pasaulį savo rankomis ir veikdami scenoje bei savo pačių gyvenime.“
Augustas Boalis gyveno Brazilijoje, kurioje buvo varžoma žodžio teisė, niekas nenustebdavo, jeigu kaimynas ar draugas būdavo suimamas vidury dienos, kankinamas bei tardomas vien dėl to, kad išdrįso būti kitoks, kalbėti, atrodyti ar mąstyti kitaip. Visą gyvenimą A. Boalis tikėjo, kad ne tik įmanoma, bet ir būtina kovoti už kiekvieno žmogaus teisę gyventi laisvai. Augustas Boalis: „Martinas Liuteris Kingas tapo įžymus dėl daugybės priežasčių, įskaitant pirmąją vienos puikiausių savo kalbų eilutę: „Aš svajoju...“. Apie ką jis svajojo? Pamatyti pasaulį be rasinių prietarų, taikų pasaulį, pilną gerovės ir meilės. Sapną. Įmanomą, tačiau neįtikėtiną dalyką“.
„Menų ir mokymo namai“ vykdomas projektas „Piliečio kelias“ daugiausia dėmesio skiria pirmiesiems trims Chartijos skyriams: orumui, laisvėms ir lygybei. Šios temos pasirodė aktualios ir svarbios ne tik pažintine, bet ir asmenine prasme visiems dalyviams iš visų trijų kaimyninių valstybių.
Visų aštuonių mokyklų atstovai, tikėdami galimybe keisti pasaulį ir jį kurti tokį, kokį nori matyti, savo mokyklos bei miesto ar miestelio bendruomenei suorganizavo pirmąsias interaktyvias mini-konferencijas „orumo“ tema.
Konferencijose buvo ne tik pristatomi žmogaus teises apibrėžiantys dokumentai, bet ir scenoje vaidinamos situacijos, kuriose atskleidžiama, kaip žmogaus teisės gali būti paminamos ir paniekinamos kasdieniame gyvenime. Vėliau publika buvo kviečiama diskutuoti, išsakyti savo požiūrį į matomą situaciją, o galiausiai – siūlyti sprendimus ir patiems juos išbandyti scenoje, patikrinti, ar jų turima idėja pakreipia situaciją geresne linkme. Pirmosioms mini-konferencijoms pasirinkus „orumo“ temą, vaidybinėse situacijose buvo siekiama atskleisti tai, kas vyksta aplink mus, kaip yra pažeidžiamos mus supančių žmonių ar mūsų pačių teisė į orumą. Kai kada tokios situacijos mums yra tokios įprastos, kad į jas nebekreipiame dėmesio, jų net nebepastebime, tik nustebę klausiame savęs, kas nutiko, kad jaučiamės nevertingi ar nelaimingi. Konferencijų metu dalyviai praplėtė žinias apie savo teises, o kartu turėjo galimybę pabūti „aukos kailyje“ ir pajausti, kaip tai yra būti žeminamu ar niekinamu, pamatyti, kaip kartais sunku, tačiau visgi įmanoma, pasipriešinti patiriamai neteisybei.
Keli dalyvių atsiliepimai apie pirmąją mini-konferenciją mokyklose „orumo“ tema:
„Dauguma dalyvių teigė, kad tokia konferencija leido įdomiai pamatyti sunkias ir sudėtingas gyvenimo situacijas iš šono ir mokytis jas pakeisti. Pirmoji mini-konferencija paskatino moksleivius diskutuoti dar daug dienų po renginio“ – Beata Janowicz, Lenkija, Rostarzewo.
„Man patiko, kad situacijos buvo tikroviškos, iš mokinių gyvenimo ir aš sužinojau, kaip galėčiau reaguoti įvairiose situacijose“ - Dzintars Kublinskis, Latvija, Bauskė.
„Mano nuomone, pirmoji konferencija tikrai pavyko, nes dalyviai sužinojo apie savo teises, visi aktyviai įsitraukė, neliko abejingų“ - Inga Kursiša, Latvija, Bauskė.
Augustas Boalis, kalbėdamas apie žmogaus teises, teigė: Kiekvienas pasisakantis prieš žmogaus teises pasisako prieš civilizaciją ir parodo savo primityviąją pusę. Urviniai žmonės nieko neišmanė apie moralę – teisę jie matavo rankose laikomo vėzdo svoriu“.
Norėdama teises matuoti kitaip, viešoji įstaiga „Menų ir mokymo namai“ kartu su partneriais trijose šalyse, tęsia projektą ir intensyviai ruošiasi likusioms dviems interaktyvioms mini-konferencijoms visose mokyklose - partnerėse „Laisvių“ ir „Lygybės“ temomis (remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija), o vėliau – ir bendram visų partnerių susitikimui Vilniuje.
Projekte dalyvauja:
Partneriai iš Lietuvos: Širvintų „Atžalyno“ progimnazija; Vilniaus Simono Daukanto gimnazija; Joniškio rajono Kriukų pagrindinė mokykla; Kauno Milikonių vidurinė mokykla; Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla;
Partneriai iš Latvijos: Vecsaules pamatskola, Bauskė; Draugija „Balti“ kartu su Šiaurės šalių gimnazija, Ryga
Partneriai iš Lenkijos: Lenkijos Zespół Przedszkolno – Szkolno – Gimnazjalny, Rostarzewo
Projektą finansuoja Europos Sąjungos programa Europa piliečiams.