„Aš manau, kad mes, gyvenantys kaime, iki šiol nematome problemų, kad užsienio piliečiai, tame tarpe ir Europos Sąjungos, dirba pas mus. Aš juokaudamas sakau, jog jeigu užsienietis vedė lietuvaitę, tai pasisekė lietuvaitei ir Lietuvai, nes Lietuva gavo investicijų, o lietuvaitė gerą vyrą ir dėl to mes iš tikrųjų nepergyvename, - kalbėjo Zigmantas Aleksandravičius. - Problema numeris vienas yra spekuliacija. Ne problema, kad Hansas, Peteris, Oliveris dirba.“
Ūkininkas vardijo, jog savo bendruomenėje žemdirbiai skaičiuoja, kad apie 20 proc. žemių yra supirkta spekuliaciniais tikslais, dažnai – apeinant galiojančius įstatymus.
„Jūs puikiai suprantate, kad tie žmonės niekada negyveno Lietuvoje, jie ir negyvens Lietuvoje, o tuo labiau niekada nedirbs tos žemės, - piktinosi ūkininkas. - Aš pažįstu vieną daną, kuris man sako, jog laukia gegužės 1 d. Klausiu, ko tu lauki? Jis turi 1 tūkst. hektarų, kurių vieną pirko po 1 tūkst. Lt, o parduos, kiek girdėjau, po 25 tūkst. Lt. Mes turime pirmiausiai taip padaryti, kad tas, kuris prisipirko be proto, neuždirbtų. Kas gausis toliau? Jis gi neparduos Lietuvos ūkininkui, manau. Pirks užsienio įmonės per įmones ir sukels kainas iki 50-60 tūkst. Lt, o tada Seimo nariai svajoja apie ūkininkų atėjimą. Ūkininkas niekada negalės įsigyti žemės.“
Z. Aleksandravičius sako, jog šiuo metu nėra aiškumo, kaip keičiasi žemės savininkai, nėra skaidrumo, kaip viena bendrovė kitai perleidžia akcijas ir kas yra daroma su žeme.
„Mes turime sukurti sistemą, kad tie žmonės nelobtų būsimų ūkininkų sąskaita, - mano jis. - Neturėtų žmonės, tie, kurie užsiima bizniu, bizniauti žeme. Tie, kurie nori dirbti, tegul dirba ir gyvena, bet ne perpardavinėja žemę, nes tada kalbėti apie jaunų ūkininkų įsikūrimą kaime nėra jokios vilties.“
Ūkininkas sako, jog iki šiol niekaip nepavyko atkreipti dėmesio į šią problemą ir džiaugiasi, kad jam pavyko apie tai pranešti.
„Aš tikiu, kad jeigu ne tas referendumas, kuris mėtomas kaip karšta bulvė iš kampo į kampą, tai ir iki šiol ši grupė nebūtų sudaryta, o šių klausimų niekas nebūtų svarstęs. Mes šioje valstybėje gyvename jau 20 metų, daug kartų kalbėjome su valdininkais, kad kaime būtų nors šiek tiek daugiau vilties ir teisybės, deja, tik šiandien esame maždaug išgirsti. Mane labai stebina, kad liko tik mėnuo įstatymo paruošimui ir aš labai abejoju, kad jei per 20 metų mes nesugebėjome rasti saugiklių, ar rasime per mėnesį. Labai noriu tikėti, kaip bus iš tikrųjų, pamatysime.“
Žemę pirkti leistų, bet pridės reikalavimų
Darbo grupė ruošia sąlygas, kurios numatys, kokiomis sąlygomis žemę bus galima įsigyti. Apsvarstyti pasiūlymai kovą turėtų pasiekti Vyriausybę, vėliau – Seimą. Darbo grupėje svarstomi dviejų tipų reikalavimai, kurie būtų taikomi perkant žemę nuo gegužės 1 d.: kvalifikaciniai, t.y. turėti atitinkamą išsilavinimą, ir reikalavimai veiklai, pavyzdžiui, auginti žemės ūkio kultūras.
Svarstomos įvairios sąlygos, pavyzdžiui, siūloma, kad žmogus turėtų žemę dirbti trejus metus prieš ją įsigydamas, o įsigijęs 10 metų neturi jos perleisti. Išimtis planuojama numatyti tais atvejais, kai išimtys galioja ir dabar, pavyzdžiui, žemę paveldint. Svarstoma, kad baudos, pažeidus reikalavimus, gali siekti 5-10 tūkst. litų.
Šie reikalavimai galiotų ir fiziniams asmenims, ir bendrovėms nepriklausomai nuo jų kilmės šalies. Jie turėtų būti taikomi Europos Sąjungos asmenims, galbūt ir Europos ekonominės erdvės valstybių ar NATO šalims.
Europos Sąjungos teisės aktai nedraudžia numatyti papildomų reikalavimų, kurie apibrėžtų, kaip yra perkama žemė. Svarbiausia, kad nebūtų ribojamas laisvas kapitalo judėjimas, t.y., kad nebūtų draudžiama žemę įsigyti ne iš Lietuvos kilusiems asmenims.
„Vienos valstybės nustato kvalifikacinius reikalavimus, kitos – jokių nenustato, dar kitos – veiklos. Tai – kiekvienos šalies pasirinkimas“, - sakė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktorius Audrius Petkevičius.
Abejoja, kad sutars dėl griežtų draudimų
Pasak jo, svarstoma, kaip užtikrinti, kad žemę galėtų dirbti jauni Lietuvos specialistai, kurie baigia mokslus, taip pat, kaip neapsunkinti sąlygų jau veiklą vykdantiems ūkininkams.
„Mūsų tikslas, kad žemę reikėtų dirbti, kad ji duotų pridėtinę vertę“, - dėstė K. Grybauskas.
Jis vardijo, jog svarstomi pakeitimai, kurie paliestų juridinius asmenis. Nors Lietuvoje yra ne viena sėkmingai veiklą vykdanti žemės ūkio bendrovė, norima, kad jų sandoriai būtų skaidresni, o akcijų judėjimas – aiškesnis. Pavyzdžiui, siūloma deklaruoti, jei perleidžiama daugiau nei 10 proc. žemės ūkio bendrovės akcijų. Tuomet būtų žinoma, į kieno rankas pateko žemė.
Visgi darbo grupės vadovas abejoja, ar siūlomos baudos ir įpareigojimas 10 metų neperleisti žemės yra realus.
„Žmogui gali susidaryti vienokios ar kitokios sąlygos, kad žemės jis nebegalės dirbti. Manau, kad šita iniciatyva turėtų būti žmogaus, kuris dabar dirba žemę ir sumanė ją parduoti. Jeigu mato, kad jam pasidarė sunku, jis ateina į savivaldą ir sako: „na, gerbiamieji, aš šitos žemės toliau dirbti nebegaliu ir būkite malonūs, nuspręskite, kas ją toliau dirbs, aš noriu, kad ji toliau būtų dirbama.“ Tai būtų jo pozicija ir nereikėtų jokių papildomų. Aš manau, kad vargu ar bus pritarta labai griežtoms sankcijoms, nes dėl įvairių aplinkybių gali pasikeisti jo veikla“, - sakė K. Grybauskas.
Anot jo, svarbiausia, kad žemės savininkai vykdytų su žemės ūkiu susijusią veiklą.
Ketvirtadienį Seime surengtas pasitarimas dėl to, kaip turėtų būti reguliuojamas žemės pardavimas nuo šių metų gegužės 1 d., kai įsigalios Lietuvos įsipareigojimas Europos Sąjungai liberalizuoti šią rinką.
