Pasak knygų gurmane save vadinančios Dovilės, nei perskaitytos knygos, nei peržiūrėti filmai apie Harį Poterį nenurungė įspūdžio pamačius vieną įspūdingiausių parko eksponatų – Hogvartso pilies modelį.
Apie tai, ar su knygomis sieja savo ateitį, kodėl rekomenduoja skaityti ne geras, o pačias geriausias knygas, ir kodėl apskritai verta skaityti – interviu su projekto „Augu skaitydamas“ nugalėtoja Dovile, neseniai grįžusia iš Didžiosios Britanijos sostinės.
- Nors projekto „Augu skaitydamas“ finalo įspūdžiai jau aprimę, prisipažink, ar tikėjaisi laimėti šią kelionę?
- Jei atvirai – tikrai ne. Negalvojau apie tai, nes man tiesiog patinka skaityti. Knygos – geriausias mano laisvalaikio leidimo būdas.
- Tai – pirmasis toks „didelis“ tavo laimėtas prizas. Galima teigti, kad knygos tau „padėjo“ pabuvoti kitoje šalyje? Kokie įspūdžiai iš Londono?
- Mane žavėjo viskas: skrydis lėktuvu, nes skridau pirmą kartą gyvenime, viešbutis, „Hario Poterio“ parkas, Londonas. Tai buvo labai smagi kelionė.
Nors knygas skaitau ne dėl laimėjimo, o todėl, kad mėgstu tai daryti, tikrai galiu teigti, jog būtent knygų dėka galėjau pakeliauti. Įspūdžių labai daug, atsimenu, vaikščiojome po Londoną ir kaip tik pataikėme, kai keitėsi karalienės vartų apsauga. Buvo susirinkusi be galo didelė minia žmonių. Tie, kurie ėjo kitur – turėjo apeiti visą minią, nes prasibrauti pro ją buvo neįmanoma...
- Kas labiausiai patiko „Hario Poterio“ parke?
- Hogvartso pilies modelis. Jis tikrai įspūdingas. Nors pilis yra sumažinta 24 kartus, apeiti ją prireikė tikrai nemažai laiko. Labai gražiai atrodė stogas, jis keitėsi kiekvienąkart paėjus į priekį. Ir metų laikai keitėsi, pilna sniego, o žiūrėk už kelių metrų, apšvietus raudonomis šviesomis atrodo kaip pavasaris. Tai – pats gražiausias eksponatas, matytas parke.
- O ar pati esi skaičiusi „Hario Poterio“ serijos knygas?
- Taip, esu skaičiusi. Knygos patiko, nes man pasirodė netradicinės, parašytos vaizdinga kalba. Nemėgstu „sausų“ ir „nykių“ knygų.
- O kokia tavo mėgstamiausia knyga? Kokią knygą rekomenduotum perskaityti kiekvienam paaugliui?
- Niekada neskirstau knygų į mėgstamiausias ir ne. Iš neseniai skaitytų labai patiko Dantės „Dieviškoji komedija“. Parašyta labai seniai, bet turi užslėpto humoro. Tai yra klasika, nuo kurios visiems rekomenduočiau pradėti skaityti, tai - literatūros židinys.
Aš jau tiek daug perskaičiau, kad kartais man darosi sunku surasti gerą, įdomią knygą, todėl ir ieškau seniai parašytų, tokių kaip Dantės knygų. Gali būti, kad tapau knygų gurmane.
Visgi paaugliams labai rekomenduočiau perskaityti knygas iš serijos „Beveik suaugę“. Šių knygų istorijų pagrindas – labai rimtos temos, apie kurias geriau skaityti nei pačiam patirti gyvenime.
Nemėgstu istorijų apie vampyrus, bet jeigu nebūčiau perskaičiusi „Saulėlydžio“, tai nesuvokčiau kokia gera knyga yra „Vėjo vardas“ (autorius - Patrikas Rotfusas).
- O kaip manai, ar knygų skaitymas gali užtikrinti geresnę ateitį?
- Žinoma, skaitymas iš esmės padaro žmogų turtingesnį, aišku, ne pinigais. Skaitančių žmonių žodynas tampa turtingesnis, mąstymas platesnis. O turint žinių, visada galima ir savo turtą padidinti.
- Kaip įsivaizduoji savo ateitį?
- Man atrodo, kad aš perdėtai vaikiška, džiaugiuosi viskuo, kas yra gerai, ir neliūdžiu dėl to, kas nelabai pavyksta. Visada stengiuosi būti optimistiška. Mano draugai pasakytų, kad aš juos „užknisu“ savo kalbomis, tikrai, kartais labai daug šneku. Taip pat man nesvetimi ekscentriškumas ir noras būti visur geriausia, tik bėda, kad neturiu tiek talento, kad tai pasiekčiau.
Aš turiu labai daug gyvenimo vizijų, esu tokia menininkė-mokslininkė. Man patinka matematika, mėgstu skaičius, net jų kombinacijos yra tarsi mano prietarai, naudojami sėkmei „išburti“. Mėgstu skaityti – svajoju parašyti knygą. Domiuosi grafika.
- O kokia profesija tave žavi?
- Čia ir yra didelė problema – negaliu apsispręsti. Man patinka labai įvairūs dalykai. Kartais susimąstau, ar rasiu tokią profesiją, kuri mane labai domintų ir padėtų įgyvendinti viską, ko aš trokštu.
Jeigu rinkčiausi šiuo metu – greičiausiai tai būtų mokytojos profesija. Mokykloje pastebėjau, kad man labai sekasi įvertinti kitus. Ir perteikti žinioms dabar turiu puikias sąlygas – mokau mažąją sesutę. Man tai – lyg pedagoginė mokykla.
Taip pat kartais dirbu savanore, man labai patinka padėti žmonėms, o jeigu dar nebūčiau didelė tinginė ir paroje būtų ne 24, o 30 valandų – tai visas papildomas valandas ir skirčiau pagalbai žmonėms.
- Ką galėtum patarti ar palinkėti projekto „Augu skaitydamas“ šių metų dalyviams? O gal ir pati trečiąkart dalyvausi?
- Aš jau nebedalyvausiu, nes esu per didelė. Man greitai sukaks 18 metų.
Visų pirma, palinkėčiau sėkmės dalyvaujant. Taip pat – skaityti ne geras, o pačias geriausias knygas. O patarti galiu – nenusiminti, jeigu nelaimėsite, nes jūs jau laimėjote perskaitę tiek daug knygų.
