Deja, kiekvienas mes renkamės savo kelią, patiriame savus išgyvenimus ir kaupiame savo patirtį. Lietuvoje dar jaučiamas didelis pasmerkimas ir dažnai tenka išgirst pašiepiamą žodį, jei tu nesielgi kaip visi ar nemąstai kaip visi.
Daugelis žmonių gyvena pagal senus stereotipus. Tiek Australijoje, tiek Vakarų Europoje ar Skandinavijoje požiūris į tavo gyvenimo kelio pasirinkimą priimamas kur kas tolerantiškiau ir su pagarba.
Tačiau ar tu gyveni Lietuvoje, ar kitoje šalyje, pagrindinės vertybės išlieka tos pačios: šeima, artimieji, pinigai, mėgiamas darbas, pripažinimas ar pasaulio pažinimas. Šie punktai visada buvo vertybių skalėje pirmosiose vietose.
Norėčiau toliau pasidalinti savo ir didelės dalies mano draugų emigrantų mintimis ir palyginti šių vertybių realizavimą Lietuvoje ir kitur.
Norėčiau toliau pasidžiaugti laimėjimais, kuriuos galima pasiekti išvykus iš Lietuvos ir nusivylimais, kuriuos neišvengiamai tenka išgyvent tai padarius. Nuolat tenka skaityti emigrantų straipsnius ir daugelis jų yra idealistiniai. Ar iš tiesų viskas yra idealu, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti?
Visi mes norime dirbti savo mėgiamą darbą: užsiimti veikla, kuri mus žavėtų ir skatintų tobulėti, kad nereikėtų skaičiuoti kiekvienos minutės, laukiant kada gi baigsis darbo valandos. Yra daug žmonių, kurie tiesiog nežino, ką jie norėtų dirbti ar kokia veikla jiems patiktų užsiimti.
Kai kurie bando viską iš eilės, tikėdamiesi atrasti save. Kita kategorija žmonių tiesiog prisiriša prie darbo, susitaiko su esama padėtimi ir kartais besiskųsdami tiesiog plaukia pasroviui, laukdami, kol jiems gyvenimas ( ar kažkas?) kažką atneš. Pasiteisina visada taip pat: blogas laikas, krizė, gal rytoj, man jau per vėlu, o ką aš dar galėčiau daryt ir t.t.
Kada emigruoji į kitą šalį, niekas tau neliepia eiti ir dirbti žuvų fabrike ar plauti restoranuose indų, jei to nenori. Esant Lietuvoje ar gyvenant svetur tik tu renkiesi, o pasirinkimų yra daug. Gali rinktis kas tuo metu tau patogiau ar kaip lengviau, ar ką tu iš tiesų nori daryt.
Jei tu esi puikus telekomunikacijų specialistas, programuotojas, dažytojas, santechnikas, pardavėjas ar dar kokios srities žinovas, tu turi lygiai tokias pačias galimybes visa tai daryti svetur.
Didesni atlyginimai, greitesnės karjeros galimybės ir visiškai nauja kultūrinė patirtis - tai, ką tau suteiks tokios valstybės, kaip Australija. Didelė konkurencija, naujovės, svetima kalba nuolat verčia tave tobulėti ir siekti geriausio, o paskui gal būt visa tai parsivežti ir panaudoti Lietuvoje. Ir tai toli gražu ne silpnumo požymis! Jei tu esi įvertintas Lietuvoje ar susikūręs puikią darbo vietą, džiaugiesi esamu atlyginimu ar tuo, ką darai, tau niekada ir nekils mintis kažką keisti ir tai - nuostabu. Tačiau visiems tiems, kuriems pasirodė Lietuvoj per ankšta ar liko neįvertinti, kodėl nepamėginus svetur savo jėgų?
Pinigų vertė
Pinigai ir laimė yra du skirtingi dalykai, tad niekada negalėsi išmatuoti pinigų kiekiu savo laimės. Niekada negalėsi nusipirkt laimės ar sveikatos. Bet pripažinkim, jog gyvenam pinigų amžiuje ir jaučiant nuolatinį pinigų stygių dažnai apninka liūdesys ir pradedi savęs nevertinti. Nelinksma, kai užėjus į parduotuvę tenka įsigyti ne tai, ką nori, o tai , kas gyvybiškai būtina, kai tenka taupyt savo ir vaikų sveikatos sąskaita perkant pigiausius maisto produktus ir kt.
Daug moterų ieško finansiškai stipraus vyro ir jos yra Lietuvoje smerkiamos, nors jos tiesiog nori turėti stiprią ir stabilią šeimą. Jos nori, kad ateityje ja ir jos vaikais būtų tinkamai finansiškai pasirūpinta.
Yra daugybė Lietuvoje gyvenančių ir puikiai finansiškai apsirūpinusių žmonių. Gausybė jaunų, gudrių sugeba pasiekti puikios karjeros ir uždirbti, bet, deja, taip pasiseka ne visiems. Kiti tiesiog merdi skolose, skaičiuoja dienas iki atlyginimo ir galiausiai pasirenka emigraciją. Pilietis, turėdamas du ar daugiau vaikų, iš paprasto darbo sugebantis išlaikyti šeimą, būstą, automobilį, keliaudamas kasmet atostogų ir negalvojantis ką reikės rytoj valgyti, greičiausiai jausis kur kas laimingiau, nei pilietis be pinigų. Kad ir kaip būtų niekinamas faktas, kad išvyko užsidirbti pinigų, net pats didžiausias skeptikas pripažintų, jog be pinigų gyvenimas tampa labai sunkus ir sudėtingas ir teisti bei kritikuoti ims žmogus, niekada nepatyręs stipraus finansinio nepritekliaus.
Be to emigrantų įvežami dideli kiekiai pinigų į šalį kelia šalies ekonominę būklę ir stiprina valstybę finansiškai.
Kelionės, pasaulio pažinimas bei kultūra
Mes turime nuostabią šalį - Lietuvą! Turime sau brangias mylimas vietas, kuriose užaugome ir patyrėme daug gražių akimirkų. Kitąkart gyvenant net pačiose gražiausiose ir turtingose gamta bei kultūra šalyse apninka ilgesys ir tik grįžus namo pasijaučiam, kad esam savo tikruose namuose. Lietuva tikrai graži, nes daug kas čia palikę gražiausius prisiminimus.
Tačiau yra nemažai emigrantų, kurie pripranta ir prie naujų vietų. Tai kas svetima, nežinoma, mus gali gąsdinti, tačiau vėliau tai gali tapti neatsiejama gyvenimo dalis. Dažnai yra girdima, jog svetima kultūra ar šalis tapo priimtinesnė bei malonesnė ir ją pradedama vadinti naujaisiais namais. Jei žiūrėsim į paveikslą prie pat pridėję akis, mes matysim vos kelias atskiras detales, tačiau, atitraukus akis vos kelis metrus, mes galime išvysti viso paveikslo grožį ir jį įvertinti. Keliaujant, gyvenant svetur, pažįstant naujas kultūras mes plečiam savo pasaulėžiūrą, įvertiname teigiamas savo krašto savybes ir pamatome tai, kas mums nepriimtina.
Šeima, artimieji ir tradicijos
Emigruodami mes paliekam sau brangius artimus žmones, šeimas ar nuo jaunystės turėtus tikrus draugus. Jokios technologijos niekada nesugebės pakeisti tikro gyvo bendravimo su žmonėmis. Ši tema yra be galo skaudi. Motinos išleidžia savo vaikus norėdamos ir linkėdamos tik gero, tačiau artimųjų ryšys yra svarbus ir tai neatsiejama tavęs detalė. Gimę ir augdami, emigrantų vaikai dažnai neturi galimybės pažinti savo šaknų, savo šalies ar senesnių giminės atstovų. Seneliai tampa labai svetimi ir vos kartą ar kelis matomi per metus.
Daugybė vaikų dabar auga beveik nemokėdami lietuvių kalbos, mokosi visiškai skirtingų kultūrų ir tik retoj šeimoj yra taip, kad tėvai aukoja savo laiką pažindindami savo mažylius su kultūra ar mokydami rašyti ir skaityti lietuviškai. Vaikai augdami žino, jog jų tėvynė yra Lietuva, tačiau jiems dažnai tai yra tik žodis, nesukeliantis per daug didelių emocijų ar išgyvenimų. Kuriamos organizacijos, kiekvienoje šalyje yra Lietuvių namai, kuriuose stengiamasi išlaikyti mūsų tradicijas bei kultūrą. Kuriamos lietuvių mokyklėlės, kuriose dažniausiai bent kartą per savaitę būna gimtosios kalbos pamokos. Lietuvių namuose galima lankyt tautinius šokius ir visada esi laukiamas per didžiąsias šventes, kada atkuriamos visos tradicijos ir prisimenamas gimtasis kraštas.
Ar emigruoti?
Yra daugybė šaunių ir skambių frazių, aiškinančių mūsų gyvenimo prasmę. Vienoje jų rašė, jog gyvename tam, kad kauptume patirtį ir išgyvenimus. Kiekviena, ar tai būtų gera, ar bloga patirtis, manau mums duoda kažkokių pamokų ir naudos tolimesniam gyvenimo keliui.
Ir jeigu turite norą arba esate pasvajoję apie išvykimą gyventi svetur, keliaukite! Tik visada prisiminkite, jog kažką gavus, kažko mes ir netenkame! Jei jums nepatinka tai, kur esate šiandien ir ką darote, nebijokite ir keiskite šiandieną. Blogiausia, kas gali atsitikti - jūs galite grįžti atgal prie to paties, nuo ko ir pradėjot. Bet ten, kur galite atsidurti ar ką galite patirti teigiamo, ką galite išmokti naujo ar patirti neišgyvento...dėl to galite nesigailėti niekada. Tačiau nepamėginus - nesužinosite. Linkiu visiems atsisėsti senatvėje ir pasakyti sau, kad aš atlikau ir patyriau gyvenime viską, ką norėjau: ar tai buvo gyvenimas egzotiškoje šalyje, ar Lietuvoje užauginti vaikai, ar dar kažkas tokio, kas jums yra didžiausia vertybė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Savo nuomone galite pasidalinti žemiau:
