Tai naujųjų ir pačių skurdžiausių Europos sąjungos šalių – Bulgarijos ir Rumunijos piliečių laisvas judėjimas ir darbo rinkos jiems atvėrimas. Deja, kaip jau žinome, to siaubo po Naujųjų metų taip ir nebuvo.
Anglų žurnalistams bei parlamento atstovams patikrinus oro uostus bei Viktorijos stotį Londone, visa „garbė“ atiteko tik vienam vieninteliam rumunui, kuris būtent tą dieną pirmą kartą atvyko padirbėti ir turėjo visus kontaktus bei garantijas dėl būsimo darbo. Tačiau atrodo, kad D. Cameronui tokio įrodymo nepakako, todėl jis pasiūlė dar vieną žvėrišką projektą – nuo šio balandžio nebemokėti emigrantų bedarbiams pašalpų už būstą.
Žodžiu, atvykai, padirbai, sumokėjai mokesčius, taigi, įnešei savo indėlį į šalies ekonomikos gerinimą, ir būk laimingas. Kai darbas baigėsi, gyvenk kaip nori – ši iki šiol buvusi draugiška šalis tavimi nepasirūpins. Geriausiu atveju gausi bedarbio pašalpą, kuri kol kas siekia iki 71 svaro per savaitę (jei esi iki 25 metų amžiaus – dar mažiau – apie 56 svarus).
Apie pašalpos dydį ir jos privalumus kalbėti neverta, nes už tokius pinigus galima tik išgyventi, bet nesutaupyti. Jei iš tos pačios sumos tektų mokėti ir už būstą, tai maistui neliktų nė penso. Aišku, apsukrūs lietuviai (ir ne tik) sugalvoja kaip apgauti valstybines institucijas ir prisiduria prie tų pašalpų dirbdami nelegaliai. Tačiau atrodo, kad kuo toliau, tuo labiau britai perkanda gudrių emigrantų planus. Beje, negalima pamiršti ir tokio fakto, kad lietuviai ir lenkai, kuriuos Jungtinės Karalystės vyriausybė kaltina darbo vietų atėmimu iš vietinių gyventojų, tikrai neatima tų vietų fabrikuose ar sandėliuose. Britai tiesiog nenori dirbti tokių darbų. Šioje vietoje D. Cameronas yra neteisus, o jo žodžius paneigia patys anglų darbdaviai. Jie, laimei, yra labai patenkinti emigrantų darbu.
Tačiau bene labiausiai stebina ne britų premjero, o Lietuvos vyriausybės požiūris ir reakcija į minėtus kaltinimus ir apribojimus. Lietuva lyg susigėdusi moterytė, akis nuleidusi tyliai sugebėjo išveplenti D. Cameronui, kad taip ir reikia su tais mūsų veltėdžiais, tegul atseit grįžta tokie į savo tėvynę ir toliau gyvena pusbadžiu. Tai reiškia, kad mes esame maža valstybėlė ir nesistengsime nei pasiginčyti, nei pasiderėti, nei juo labiau, paprieštarauti tokiai didelei karalystei. Bet visos britų valdžios aimanos ėmė ir nepraslydo pro Lenkijos vyriausybės ausis.
Lenkija – didelė šalis ir jos valdžios atstovai atrodo, nesijaučia tokie mažyčiai. Lenkijos premjeras ir užsienio reikalų ministras paprotino D. Cameroną, kad tie patys lenkai, kurių Jungtinėje Karalystėje dešimteriopai daugiau nei lietuvių, taip pat moka mokesčius, o tai reiškia, kad išlaiko ir nedirbančius britus.
Gal padrąsinta lenkų pavyzdžio, ko gero vienintelė lietuvė, Europos parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė padėjo parašą ant viešo Europos parlamento narių, atstovaujančių Rytų ir Vidurio Europos šalims, kreipimosi į D. Cameroną.
Apibendrinant galima būtų daryti išvadą, kad iš tiesų Jungtinės Karalystės pašalpų sistema yra gerokai aukštesnio lygio ir dosnesnė nei Lietuvos. Bent taip jau buvo iki šiol. Tik negalima sutikti su teiginiais, kad bent jau lietuviai čia važiuoja tik dėl pašalpų.
Žinoma, čia rūpinamasi bedarbiu, stengiamasi jam sudaryti sąlygas kaip įmanoma greičiau susirasti darbą, mokami pinigai už kelionę į darbą pirmąsias dvi savaites iki atlyginimo. Nuperkami net padorūs drabužiai nueiti į pokalbį su būsimu darbdaviu, apmokami tobulinimosi kursai. Gal kada nors ateis laikas tokiai sistemai ir Lietuvoje. Bet ko gero, ir pati Jungtinė Karalystė turėtų suvokti, kad šiandien jau nelabai mėgstami emigrantai jau visą dešimtmetį sunkiai dirba ir moka mokesčius. Ir tik nedaugelis iš jų pasinaudoja pašalpų sistema, bent jau tol, kol suranda darbą. Deja, apie šios šalies piliečius taip negalima pasakyti, ir tai žino gerbiamas D. Cameronas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!