Šį klausimą grupė komisijos narių įtraukė, reaguodami į praeitą penktadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo nutarimą. Jame Teismas išaiškino, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES „negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai„.
"Konstitucinis Teismas savo nutarime pasisakė veną paprastą dalyką - negalima Konstitucijos keisti taip, kad būtų sugriauta Konstitucijoje įtvirtinta normų darna, ir negalima keisti jos taip, kad būtų pažeisti Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai, neatsisakius narystės ES įsipareigojimų“, - BNS sakė vienas klausimo iniciatorių Jonas Udris.
„Teismas labai aiškiai pasakė - jeigu norite keisti klubo, kurio nariai esame, taisykles, pirma išstojame iš klubo“, - pažymėjo J.Udris.
Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę paskelbė, jog pataisa, kuria išbraukta norma dėl išimtinės Lietuvos banko pinigų emisijos teisės, priimta netinkamai. Ši nuostata buvo priimta dėl Lietuvos siekio įsivesti eurą.
Tačiau tuo pačiu Teismas pažymėjo, jog ankstesnė minimo straipsnio redakcija negrąžinama, nes tauta referendumu yra apsisprendusi dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, o visateisė narystė ES lemia "konstitucinį Lietuvos įsipareigojimą dalyvauti ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių integracijoje įsivedant bendrą šios sąjungos valiutą eurą".
Referendumo įstatymas numato, kad referendumui siūlomas projektas turi atitikti Lietuvos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymo nustatytus reikalavimus.
Stodama į ES Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galios. Tuo tarpu iniciatyvinė grupė siūlo rengti referendumą, kuriuo būtų siūloma tokį draudimą įrašyti į Konstituciją.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas įsitikinęs, jog galutinį sprendimą dėl referendumo turi priimti Seimas, o komisija neturėtų pati nutraukti referendumo iniciatyvos po to, kai pristatyti surinkti parašai.
„Keli komisijos nariai parengė pažymą, jie galvoja, kad reikia visus sprendimus dėl grupės registravimo, kitus, pripažinti niekiniais po KT sprendimo. Kuo jie tai grindžia - mano supratimu, tai prieštarauja Referendumo įstatymui. Mano įsitikinimu, mes turėtumėm patikrint, ar tie parašai surinkti, ir atiduoti Seimui (spręsti - red.)“, - BNS sakė Z. Vaigauskas.
Pagal įstatymą, Seimas, gavęs tinkamai įformintą grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais ir VRK išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka įstatymą, sesijos metu artimiausiame Seimo posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą.
Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo, nurodyta Referendumo įstatyme.
Kol kas nėra aišku, ar referendumo iniciatoriai yra surinkę reikiamą skaičių parašų referendumui surengti. Tam, kad būtų surengtas referendumas, po pirmojo VRK patikrinimo trūko 7,8 tūkst. parašų iš reikalingų 300 tūkstančių.
VRK leido taisyti 9,5 tūkst. parašų: iš jų apie 3 tūkst. parašų pripažinti tinkamais po tikslinimų su gyventojų registrų centru, iš maždaug 4 tūkst. parašų iniciatoriai dar maždaug 3,4 tūkst, pristatė patikslinę, o trečiadienį sueina terminas pristatyti paskutiniems patikslintiems parašams iš dar maždaug 2,5 tūkstančio.
Įstatymas numato galimybę parašus rinkti papildomai, jei iki reikiamo skaičiaus trūksta labai nedaug - iki 0,5 procento arba 1,5 tūkst. - parašų, tam duodant 15 dienų terminą.
Iniciatyvinė grupė siūlo surengti privalomąjį referendumą dėl trijų Konstitucijos straipsnių keitimo - sumažinti reikalavimus referendumui surengti ir uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams bei juridiniams asmenims.