Pavojingos medžiagos
„Butų apdailai naudojamų medžiagų kaskart atsiranda vis naujų, todėl daugelio jų ilgalaikis poveikis sveikatai nėra pakankamai ištirtas, – sako Kauno visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė Jurgita Vilčinskienė. – Pagrindinės medžiagos, kurių kenksmingumu sveikatai neabejojama – tai formaldehidinės ir epoksidinės dervos, klijai, lakai, sintetinės, ypač minkštos, grindų dangos, presuotos – klijuotos drožlių plokštės, įvairios polimerinės apdailos medžiagos.“
Jau įrodytas radono, švino kenksmingumas. Sveikatą žaloja pelėsiai (grybas), kurie atsiranda, kai dėl apdailai panaudotų medžiagų susidaro jiems palankus patalpų mikroklimatas; dėl polimerinių medžiagų susidaręs elektrostatinis laukas.
Formaldehidas naudojamas gaminant plastikines apdailos medžiagas, baldus iš medžio drožlių plokščių ir kai kurias izoliacines medžiagas. Tai bespalvės dujos, skleidžiančios specifinį nemalonų kvapą.
„Nauji gaminiai, kurių sudėtyje yra formaldehido, specifinį kvapą skleidžia net keletą metų. Todėl naudojamos tokios apdailos medžiagos nesaugios sveikatai ir jokiais atvejais neturėtų būti naudojamos atnaujinant interjerą“, – įspėja vyr. specialistė.
Patalpose, kuriose prasta ventiliacija, aukšta aplinkos temperatūra ir drėgnas oras, formaldehido koncentracija dar labiau padidėja. Tai gali dirginti akių gleivinę, viršutinius kvėpavimo takus. Jei didelė formaldehido koncentracija išlieka ilgą laiką, atsiranda tikimybė išsivystyti onkologinėms ligoms.
Radono skilimo produktai, patekę giliai į kvėpavimo takus, gali išprovokuoti plaučių vėžį. Šių dujų daugiausia yra grunte, tačiau net 21 proc. išsiskiria iš statybinių medžiagų. Žalingą radono poveikį iki minimalaus sumažina efektyvus patalpų vėdinimas.
Nors jau kurį laiką pardavinėjamos tik bešvinės patalpų apdailos priemonės (dažai, langai ir pan.), tačiau senos statybos būstuose dar išlieka tikimybė švino junginiams į organizmą patekti su dulkėmis. „Švino junginiai – tai kancerogeninės medžiagos (galinčios sukelti vėžį), be to, jos gali pakenkti dar moters įsčiose esančiam vaisiui“, – teigia Jurgita Vilčinskienė.
Laiku atsikratyti
Netinkamai, ne pagal paskirtį panaudotos apdailos medžiagos neleidžia būstui „kvėpuoti“, formuojasi palankios sąlygos pelėsiams atsirasti. Ilgą laiką nenaikinami jie nuodija aplinką, žmogų pradeda kankinti alerginė sloga, kosulys, dusulys. Patogeniniai mikroorganizmai gali išprovokuoti sunkiai medikamentais įveikiamą pneumoniją.
Dar vienas, dažnai ignoruojamas veiksnys, atsirandantis panaudojus daug polimerinių apdailos detalių, sintetinės grindų dangos – tai elektrostatinis laukas. Jis stiprus alergenas – įsielektrinus organizmo gleivinėms atsiranda alerginės odos reakcijos, dažniausiai veido, rankų srityje, kamuoja alerginė sloga, peršti akis, nosiaryklę.
Nors šiuo metu asbesto turinčių gaminių ir gamyba, ir prekyba uždrausta, senuose būstuose dar yra likę asbesto turinčių medžiagų. Remonto metu jas pajudinus, iškyla pavojus sveikatai, nes asbestas – labai pavojingas kancerogenas.
Šalinant jį reikia sudrėkinti, neleisti dulkėti ir labai gerai drėgnu būdu vienkartinėmis šluostėmis išvalyti patalpas, o visas atliekas, pvz., naudotas šluostes, darbo drabužius, sudėti į hermetiškus maišus ir išvežti į specialias asbesto atliekų utilizavimo aikšteles.
Įspėjamieji ženklai
Netinkamai naudojamos medžiagos gali sukelti sveikatos sutrikimų. Dažniausi būna galvos skausmai, akių ašarojimas, odos perštėjimas, viršutinių kvėpavimo takų dirginimas ir pan.
Kur kas pavojingesnis ilgalaikis kenksmingų apdailos medžiagų poveikis sveikatai – silpsta imuninė sistema, vystosi onkologiniai susirgimai, galimi nervų sistemos pažeidimai.
Alergiškiems žmonėms gali pasireikšti alerginė reakcija.
Norint išvengti negalavimų būtina imtis tam tikrų apsaugos priemonių. Remontuojamus namus būtina vėdinti. „Kokybiškas patalpų vėdinimas poveikiu prilygsta dezinfekcijai, – tvirtina Jurgita Vilčinskienė. – Jei remonto metu užsandarinamos ventiliacijos kanalų angos, sukuriamos palankios sąlygos atsirasti pelėsiams, kurie gali tapti sunkios alergijos priežastimi.“
Dirbant svarbu drėkinti kambarius, prieš einant į neremontuojamą patalpų dalį batus nusivalyti į patiestą drėgną paklotą ar persiauti, o darbo drabužius palikti remontuojamoje dalyje. Kad po visus namus nepasklistų remonto dulkės, patartina švarias patalpas nuo remontuojamų atskirti drėgnomis užuolaidomis.
