Ketvirtadienio pavakarę Klaipėdos mieste laukiau 14 maršruto autobuso, vykstančio į Tauralaukio pusę. Sausio 15-osios stotelę pasiekė šio maršruto autobusas, aš linkusi atokiau palaukti, kol visi keleiviai sulips, o vėliausiai - aš. Žinot, aš likau paskutinė įlipančioji ir prieš mane moteris, dedanti koją į autobusą, staiga išsigandusi atsisuka ir žiūri į merginą, kuri „iš niekur“ pripuolė prie moters ir kad duos kumščiu jai į nosį...
Nei nukentėjusioji, nei aš nesupratom, kas čia nutiko... Na gerai, galima pamanyti, kad tai atsitiktinumas, gal mergina susijaudinusi laiku norėjo spėti į autobusą ir puolusi prie durų netyčia užgavo moters nosį. Bet... Aš ją kas kelias sekundes nužvelgdavau ir matau jos akyse kažką sukrečiančio, neįmanoma to žodžiais nusakyti, bet panašu, kad mergina - panikoje... Ji nerimastingai sėdi kėdėje lyg ruoštųsi išlipti ar tiesiog atsistoti...
Kažkurioje stotelėje įlipo maža mergaitė, gal trečiokė. Ji pažymėjo bilietą ir pradėjo dairytis, kur atsisėdus... O aš tą akimirką stebiu tą neramią merginą, panašu, kad ji panikuoja, užsikišo pirštais ausis, žiūri į žemę ir kad duos tai mergaitei (trečiokei) kumščių į krūtinę, stojosi ant kojų ir išbėgo iš autobuso... Žmonės apstulbę, burbuliuoja ant tos nelaimėlės, kaip ji čia vos ne kvailė visus muša...
Koktu, kada jau daug metų nugyvenę gyvenimo, nežino, kas yra žmogus su psichine negalia. Jie dairosi, bumba, piktinasi ir stebisi... Na, galima tik vienoje vietoje pateisinti žmonių nuostabą ir tik todėl, kad tokie žmonės šlaistosi gatvėmis vieni. Mes linkę kalbėti apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę, bet pamirštame išskirstyti žmonių negalias.
Didžioji žmonių dalis yra pabuvoję kitoj pasaulio šaly ir aš labai abejoju, kad jie nėra matę žmonių su psichine negalia, tik skirtumas tarp Lietuvos ir svečios šalies tas, kad kiekvienas psichinę negalią turintis asmuo visur eidamas turi lydintį asmenį. Man labai gaila tos sumišusios merginos, ji greičiausiai pati nesuvokia, ką daro, ji užsikišusi ausis panikuoja ir jai niekas negali padėti, nes nėra žmogaus (draugo ar socialinio darbuotojo) šalia, kuris galėtų tokiais momentais nuraminti ar už rankos palaikyti.
Labai suspaudė širdį matant ne tas, kurios buvo nuskriaustos, bet tą, kuri visus skriaudė, baisu pagalvoti, kas merginos galvoje dedasi... Žmonės linkę smerkti, stebėtis ir bambėti, bet aš nutariau tai parašyti Jums, gal, sakau, bus atsižvelgta ir į psichikos negalią turinčius asmenis, kad jiems reikalingas visą parą palydovas ir tuo pačiu miesto gyventojai jausis saugūs. Gerai, kad jos smūgiai ne tokie stiprūs, bet mažoji mergaitė net apsiašarojo.
Pamėginkit išnagrinėti situacija šių žmonių ir nukentėjusiųjų ir panikuojančios merginos. Greičiausiai bus sunku suprasti, tai tegul visi socialinį mokslą baigę asmenys kimba į darbus ir apžvelgia visuomenę. Beje, šioji mergina buvo apsirengusi labai tvarkingai, su oranžiniu verstos odos paltuku iki kelių, juodais ilgaauliais batais, kurių viršutinėj dalyje baltas kailiukas, buvo šviesia kepure. Gal atitinkamos instancijos pamatys šią merginą? Beje, ji labai graži, matosi, kad tamsiaplaukė, tik labai sumišusi.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!