Tik mažai kas žinojo, kad daugiau kaip prieš septynis šimtus metų Vilnių buvo aplankęs būsimas Anglijos karalius Henrikas IV. Ir ne tik sudegino Kreivąją pilį, bet taip pat nusipirko du lietuvių berniukus. Kokiam tikslui?
Viskas prasidėjo 1390 metais, kai į kryžiaus žygį susiruošė Derbio grafas, būsimas Anglijos karalius Henrikas IV. „Tai šeimos tradicija, nes Derbio grafo senelis taip pat buvo atvykęs į kryžiaus žygį prieš Lietuvą. Tiesa, į žygį jis pavėlavo, nes Vokietijoje jį norėjo paimti nelaisvę. Jis atvyko pavėlavęs, žygis jau buvo įvykęs. Tik vėliau, vienoje prancūziškoje kronikoje, legendos kūrimo įkarštyje, kažkas pasakė, kad jis čia labai daug spėjo nuveikti. Iš visko sprendžiant, jis Prūsijoje pabuvo, bet Lietuvoje nepasirodė“, sako profesorius Rimvydas Petrauskas.
Vasaros pabaigoje į Lietuvą patraukė galinga kariuomenė. Kartu su britais ir vokiečiais taip pat traukė ir Vytautas. Vilniui grėsė didžiausias pavojus per visą jo istoriją.
Pirmasis taikinys buvo Kreivoji pilis, dabar tai yra Kalnų parko teritorija. Ji buvo paimta tik išdavikų dėka bei pasikasus po sienomis Henriko IV minininkams. Kreivąją pilį gynusiam Karigailai labai nepasisekė, - jis žuvo, o jo galva buvo pamauta ant mieto.
„Kaip byloja vėlesni šaltiniai, su Karigaila buvo pasielgta nelabai garbinga. Jam nukirto galvą ir pamovė ant ieties, bet, matyt, šaltinio autorius buvo skaitęs Herodotą, nes su Spartos karaliumi Leonidu persai pasielgė identiškai. Tad tokios būtų sąsajos“, sako archeologas G. Rackevičius.
Laidoje sužinosime, kur buvo seniausia mums žinoma Vilniaus gatvė, ir kokia tragedija nutiko būtent ant jos. O didžiausios paslaptys atsiskleis pasklaidžius Derbio grafo sąskaitų knygas. Pasirodo, jis nusipirko jautukus, žąsis, vištas, avis, duonos, medaus, paršelių. Netgi nusipirko vieną karvę, kad karalius galėtų kiekvieną dieną gerti šviežią pieną. Derbio grafas pasirūpino, kad kol minininkai kasėsi po Kreivosios pilies sienomis, nenuobodžiautų. Jį linksmino Livonijos magistro muzikantai. Tačiau yra dar viena paslaptis.
Laidoje „Istorijos detektyvai“ – šokiruojantis faktas, apie kurį kalba ir to meto kronikos: „Išmokėta tam tikram Lietuvos vyrui viena prūsų markė už du berniukus, kuriuos nupirko Ponas. Kam būsimam Anglijos karaliui reikėjo dviejų lietuvių berniukų?
Taip pat naujoje rubrikoje „Mitologijos detektyvai“ sužinosite, ką senovės lietuviams reiškė nagai. Tai tik mums jie turi estetinę prasmę. Mūsų protėviams nagai turėjo ir religines reikšmes. Kokias? Atsakymai – laidoje „Istorijos detektyvai“.
„Istorijos detektyvai“ – trečiadienį 21.45 val. per LRT televiziją.