Didesnei piliečių integracijai ir švietimui skiriamos ES fondų lėšos pasiekia ir vaikus. Nuo šių metų įsigaliojusi nauja Erasmus+ parama įneša šiek tiek naujovių ir sutelkia visas mokymosi visą gyvenimą programas po vienu stogu.
Keisis pavadinimai, bet ne veikla
2007–2013 m. Švietimo mainų paramos fondo administruojamų programų mobilumo veiklose dalyvavo 18 510 mokinių ir būsimų ar esamų mokytojų. Nuo šio sausio įsigaliojus visas programas jaunimui ir vaikams aprėžiančiai programai Erasmus+ ankstesnė veiklos nedingo. Naujoji programa apima jau egzistuojančias septynias mokymosi visą gyvenimą veiklas bei iki tol nebuvusią sporto sritį. Tiesa, sporto programos Briuselyje pristatomos tik vasarį. Vis dėlto, jau dabar programos rengėjai ir koordinatoriai tikisi, kad nauja 2014-2020 m. truksianti programa leis paprasčiau skirstyti lėšas veikloms ir išsiskirs patogesniu prieinamumu. Taip pat akcentuojamas 40 proc. išaugęs biudžetas.
Iki šiol egzistavusios programos apjungiamos išskiriant tris punktus: pavienių besimokančių asmenų judrumas, bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais, politinių reformų rėmimas. Po painiai skambančiomis frazėmis slepiasi anksčiau „Mokymosi visą gyvenimą programa“, kuri be kitų jaunimui skirtų ir mokyklinio amžiaus vaikams skirtą projektą Comenius mokyklų mainus.
„Dabar oficialiai nebesivadins Comenius, tai - strateginių partnerysčių veikla. Šią žiemą mokymosi įstaigos tik ruošiasi teikti paraiškas, reali veikla prasidės rudenį“, - sako Švietimo mainų paramos fondo komunikacijos vadovė Jurgita Budvilaitytė. Strateginės partnerystės suteikia galimybę įsitraukusioms skirtingų šalių institucijoms bendradarbiauti kartu 2-3 metus ir taip įgyti naujų žinių ir įgūdžių. Užmojai dideli – nuo apčiuopiamo siekio sumažinti nelankančių mokyklų skaičių iki bendrųjų įgūdžių skatinimo, mokymosi mobilumo paskatų. Moksleiviai ir mokytojai gali rinktis susitikti su 28 ES šalių, taip pat Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Turkijos ir Šveicarijos mokymo įstaigų bendruomenėmis.
Internetinių platformų patogumas
Mokytojai ir mokiniai gali dalyvauti ir programoje eTwinning. Projektas priklauso Erasmus + sričiai, kuri siekia Informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) rėmimo platformos, tad pagrindinis veikla vykdoma internetu. Užsiregistravusieji sistemoje gali lengvai užmegzti ilgalaikes ar trumpalaikes partnerystes su bent viena iš 33 programoje dalyvaujančių Europos šalių ir 6 kaimynėmis: Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldova, Ukraina ir netgi Tunisu.
„Mokiniai – svarbi eTwinning projektų dalis. Vykdant projektą jie turi galimybę bendrauti su realiais draugais iš užsienio, kuriuos domina panašūs dalykai, diskutuoti internetiniuose pokalbiuose ar vaizdo konferencijų metu, kurti pristatymus, keistis nuotraukomis ir vaizdo įrašais projekto tema.
Kasmet kokybiškiausiais atrinktų eTwinning projektų mokiniai kviečiami dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse mokinių stovyklose“,- sako Švietimo mainų paramos fondo Bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo programų skyriaus vadovas Vytautas Pačiauskas.
Štai, pavyzdžiui, gruodžio mėnesio projektu įvardijamas „Matematika aplink mane“. Trijų Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos mokyklų įgyvendinimas projektas ne tik skatins moksleivius tobulinti matematines žinias. Internetinėje svetainėje 11-15 metų moksleiviai ir anglų, ir prancūzų kalbomis kurs, dalinsis ir spręs matematikos uždavinius pagrįstus jų partnerių gyvenimiškomis situacijomis.
Projektas prasidėjo šventinio laikotarpio nuolaidų prekybos vietose fiksavimu – mokiniai, lankydamiesi parduotuvėse, nufotografuoja prekių kainas ir sugalvoja uždavinius. Pavyzdžiui, vienam teka apskaičiuoti įprastą prekės kainą, kitam – kiek prekė kainuoja akcijos metu. Tokiems uždaviniams kurti ir išspręsti moksleiviai naudoja skaidres, kuriomis keičiasi internetu.
Daugiausia dalyvių – internetiniuose projektuose
Lygindama projektus, Švietimo mainų paramos fondo komunikacijos vadovė J. Budvilaitytė sako, kad nustatyti populiariausias – sunku dėl skirtingų programų. „eTwining turi daug dalyvių, nes tai elektroninėje erdvėje vykdomas projektas, prie kurio prisijungia visa klasė. Be to, reikia mažesnio fizinio dalyvavimo, įsitraukimas paprastesnis, nėra paraiškų, formalumų. Ir mokyklų partnerystėje, tokie kaip buvo Comenius, net jei ir į kitą šalį vyksta viena mokytoja ir du mokiniai, ruošiasi visa klasė. Taip pat, jei iš svetur atvykstama į mokyklą, visa bendruomenė dalyvauja susitikime“,- teigia J. Budvilaitytė.
Nors prie naujosios Erasmus+ programos priskiriami Jean Monnet projektai sutelkti į ES studijų ir integracijos procesus, su ekonomine ir politine sąjunga buvo pažindinami ir mokyklinukai.
„Vienas iš Jean Monnet projektų, skirtas vaikams buvo Learning EU at School, siekęs mokyklinio amžiaus vaikams suteikti žinių apie ES, jos institucijų veiklą. Nors dabar Erasmus+ platformoje tokio pobūdžio projektas nebeegzistuoja, yra galimybė siūlyti panašias veiklas“, - teigia Jean Monnet projektų Lietuvoje atstovė Myriam Rancon. Tiesa, tai buvo kitose ES šalyse vykdytas projektas.
Lietuviams tarptautinė ES bendruomenė pristatyta inicijuojant „Erasmus Lietuvos mokykloms“ projektą. „Erasmus studentai užseniečiai važiavo į Lietuvos mokyklas ir pasakojo apie savo šalį. Vieni atvykdavo su menine programa, kiti su paskaitomis, vedė diskusijas“,- pasakoja J. Budvilaitytė.
Nors ir keičiasi programų pavadinimai, iki 2014 m. finansuoti „Mokymosi visą gyvenimą programos“ projektai bus įgyvendinami toliau, vadovaujantis pasirašytų sutarčių nuostatomis.