Specialistė teigia, kad A. Pogrebnojaus atvejis puikiai atspindi, jog mušasi ne tik degradavę asmenys, o smurtas šeimoje paplitęs ir tarp inteligentiškų žmonių.
Tiesa, inteligentu dizainerio L.H. Vasiliauskienė nevadina. Pasak jos, A.Pogrebnojus jau prieš keletą metų demonstravo seksizmą, mat kišenėje nešiojosi labai mažo dydžio moteriškas kelnaites ir pasakojo ieškantis sėdynės, kuriai šis drabužėlis tiktų.
„Labai šmaikštu, tiesa? Tiesiog pasakų princas iš pasakos apie Pelenę. Bet pamąstykime blaiviai – kokį simbolinį pranešimą mums siunčia šis šmaikštuolis? Ko jis ieško mums po nosimi mosuodamas moteriškomis kelnaitėmis? Ar tai nėra seksizmas per se – pleibojų, matote, domina tik viena moters kūno dalis (apie sielą nė nekalbėsime!) - pasturgalis. Štai jums ir pars pro toto arba visą reiškinį reprezentuojanti jo dalis – pasturgalis. Moteris, kaip sekso objektas, moteris, kaip objektas, daiktas, turintis atitikti tam tikrą standartą“, - DELFI atsiųstame komentare teigia moterų krizių centro direktorė.
„Jei nesistebėjome atvirai demonstruojama panieka moterims, ko jau taip stebimės konkrečiu elgesiu su viena iš jų? Poelgiai kyla iš pasaulėžiūros, tiesa?“ - klausia ji.
Nustokime apsimetinėti, kad nieko nežinome
Kaip žinoma, naktį iš sekmadienio į pirmadienį dizainerio A. Pogrebnojaus ir jo žmonos M. Račiūniatės bute šv. Stepono gatvėje kilo konfliktas. Policijai pranešta, kad vyras sumušė savo žmoną. Patruliai A. Pogrebnojų išvežė į policijos komisariatą, jam nustatytas 1,5 promilės girtumas. Tiesa, dizaineris skundėsi, kad tai jis buvo sumuštas, tačiau medikai rimtesnių sužalojimų nenustatė.
M. Račiūnaitė DELFI pasakojo, kad visi konfliktai jų šeimoje kyla dėl A. Pogrebnojaus alkoholio vartojimo. Moteris skundėsi, kad vyras nuolat kabinėjasi prie smulkmenų, o konflikto dieną ją mušė brolio ir mažamečio vaiko akivaizdoje.
Vilniaus Specializuotos pagalbos centro direktorė sako, kad jai visiškai nesuvokiamas ažiotažas, kurį sukėlė dizainerio A. Pogrebnojaus smurtas prieš žmoną ir sūnų, nes smurtas klesti ne tik degradavusiose šeimose, bet ir bet kuriame auksiniame narvelyje.
„Apmaudu stebėti, kaip iš šio nusikaltimo ir žmogaus teisių pažeidimo vėl ir vėl daroma sensacija, kai praskleidžiamos auksinių narvelių šilkinės užuolaidos ir eilinį kartą tampa akivaizdu, jog kaip danguje, taip ir ant žemės. Smurtas ir prievarta puikiausiai gali klestėti ir neretai klesti, auksiniame narvelyje, nes jėgos ir galios nelygybė tarp moterų ir vyrų, gimdanti diskriminaciją ir smurtą, yra būdinga mūsų partiarchalinei visuomenei kaip visumai“, - teigia moterų teisių gynėja.
„Tai gal pagaliau nustokime apsimetinėti, kad to nežinome, nė neįtarėme, kol koks nors aukštą padėtį visuomenėje užimantis asmuo nepritalžo savo gyvenimo draugės, kurią gerbti ir mylėti įsipareigojo leisdamas į orą baltus balandžius fotoaparatams spragsint, gyvenimo būdo žurnalams (ar ne ironiškai skamba??) liežuvaujant... Gal nustokime apsimesti naivuoliais tik dėl to, kad taip mums patogiau gyventi, o miesčioniui patogumas pirmoji religija, net ne antroji ar trečioji (žinoma, turima galvoje alus ir krepšinis)“, - priduria L.H. Vasiliauskienė.
Perspėja nekaltinti aukos
Moterų teisių gynėja primena, kad „Eurobarometro“ tyrimų duomenimis Lietuvoje smurtas prieš moteris yra paplitęs labiau nei kitose Europos Sąjungos valstybėse. Beveik pusė Lietuvos gyventojų šeimoje ar tarp draugų pažįsta bent vieną moterį, kuri yra buvusi bet kokios rūšies smurto auka namuose.
„ Tai ar vien tik su degradavusiais asmenimis visi bendraujame?? Todėl visai nesuvokiamas ažiotažas, kurį sukėlė dizainerio A. Pogrebnojaus smurtas prieš savo žmoną ir 1,5 metų sūnų. Taip taip, ir jų abiejų mažametį vaiką, nes vaikai, gyvenantys smurtinėje aplinkoje Lietuvoje jau ir įstatymų pripažįstami nukentėjusiaisiais, jei kam dar nepakako sveiko proto tą suprasti“ - sako L.H. Vasiliauskienė.
Ji taip pat aiškina, kad smurtą patiriantis vaikas irgi gali tapti smurtautoju.
„Jei tu muši jo motiną, jis baigs kalėjimu. Teįsidėmi šią liūdną tiesą tie, kas mano, kad smurtą galima pateisinti aptakiu ir taip sofistikuotai skambančiu žodžiu provokacija“, - sako moterų teisių gynėja.
Jos teigimu, kalbėti apie provokacijas smurto prieš moteris kontekste yra neoru, nes smurtas yra konstitucinis teisių pažeidimas, o suaugęs ir veiksnus žmogus atsako už savo veiksmus – prieš Dievą, savo artimą ir prieš įstatymą.
L.H. Vasiliauskienė perspėja nieku gyvu nekaltinti aukos, nes juk niekad nekaltiname pavogto automobilio šeimininko už tai, kad jam pavogė automobilį, vandens, kurį kažkas užteršė, ar miško, kurį iškirto.
„Ką bendra, sakysit, turi sutuoktinio sumušta moteris ir iškirstas miškas? Ogi tai, kad ir šiuo, ir anuo atveju piktnaudžiauta savo galia, galia pasielgti taip, kaip, iš anksto žinome, elgtis nedera. Nedera, bet galima – niekas nepamatys, o jei ir pamatys, gal ramiai pro šalį praeis, atsakomybės bus išvengta“, - piktinosi moterų krizių centro direktorė.
Problemos matėsi jau anksčiau
Moterų teisių gynėja taip pat stebisi, kad blizgančių žurnalų skaitytojams ir rašytojams nekilo įtarimas, kad bėda dizainerio laukia jau už kampo. Ji priminė, kaip A. Pogrebnojus gyrėsi kišenėje besinešiojantis mažo dydžio moteriškas kelnaites ir ieškantis, kokiai sėdynei jos tiktų. Pasak L.H. Vasiliauskienės, tuomet A. Pogrebnojus buvo suvokiamas kaip pokštininkas, tačiau, jos nuomone, tai tik liudijo dizainerio seksizmą.
L.H. Vasiliauskienė taip pat primena, kad niekas nė nebandė sustabdyti A. Pogrebnojaus „juokų“ ir pasakyti, kad tai nebejuokinga.
„Ir prašmatnių vakarėlių lankytojams, ir juos šlovinantiems gyvenimo būdo žurnalistams gal būtų paaiškėjusi paprasta tiesa, kad panašias vertybes išpažįstančiam pleibojui – bėda už kampo? Tad leiskite paklausti, kur pasibaigia mūsų išgirtoji tolerancija ir kur prasideda bendrininkavimas dar neįvykusiame, bet jau bręstančiame nusikaltime?“ - klausia moterų krizių centro direktorė.
Smurto esama ir lūšnose, ir rūmuose
Moteris taip pat atkreipia dėmesį, kad A. Pogrebnojaus skandalo kontekste galvas vėl kelia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priešai.
„ Tie patys, kurie agitavo prieš Stambulo konvencijos pasirašymą ir ratifikavimą, gąsdindami visuomenę įvairiais pačių sukurtais baubais. Vienas absurdiškiausių, bet gi plačiausiai eskaluojamų jų šūkių, argumentais nepavadinsi, buvo vaikučių gelbėjimas nuo puolančių pedofilų“, - primena L.H. Vasiliauskienė.
Moterų teisių gynėja siūlo nepasiduoti panašioms provokacijoms ir primena, kad tuomet kai Lietuvoje buvo svarstoma, ar leisti policijos pareigūnams nešioti ginklus, irgi buvo baiminamasi, kad pareigūnai pradės šaudyti vos ne gatvėse.
„Žinoma, taip neatsitiko, atsakingi ir orūs pareigūnai pateisino ir iki šiol pateisina pasitikėjimą jais. Ar ne dar viena moterų niekinimo ir diskriminacijos atmaina kelia galvą, įtaigojant, kad jos nevertos pasitikėjimo, nei jas ginančių įstatymų, kad geriausiai, ko jo bobai reikia, žino jos vyras?? Manyčiau, kad taip. Melagingų pranešimų apie smurtą šeimoje pasaulyje fiksuojama mažiau, nei melagingų pranešimų apie automobilių vagystes“, - sako ekspertė.
„Ir pabaigai. Leiskite perduoti geriausius linkėjimus policijos komisariatui, kurio teritorijoje įvyko minimas nusikaltimas. Kiek dar moterų turės nukentėti, kol išsilaisvinsime nuo iliuzijos, kad Senamiestyje gyvena inteligentai, tad pas mus čia smurto nėra? Ar ši vadovybės garsiai išsakoma nuostata neprisideda prie tam tikro eilinių pareigūnų demoralizavimo? Ar tuo pačiu neskatiname ir nebaudžiamumo pojūčio inteligentų tarpe? Tegul policija gaudo varguolius miegamuosiuose rajonuose, pas mus čia smurto nėra. Yra tik labai mažų kelnaičių standarto neatitikusių moterų, kurios turi nuolankiai kęsti savo pono ir valdovo nuotaikų svyravimus ir netrukdyti policijai aiškintis rimtų nusikaltimų. Tačiau atbuskime pagaliau, ponios ir ponai. Smurtas prieš moteris šeimoje – tai nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas. Jis vienodai klesti lūšnoje ir rūmuose, ir tik mūsų aktyvi pilietinė pozicija ir nebendrininkavimas gali ir turi jį sustabdyti“, - reziumavo L.H. Vasiliauskienė.