„Estija visada pritarė projektui, pagal kurį Vilnius turėtų būti sujungtas su „Rail Baltica“ per Kauną. Tačiau ir Estija, ir Latvija iki šiol teigė, jog svarbiausia ir paprasčiausia bus tiesti magistralę per Kauną, su kuria atskirai bus sujungtas ir Vilnius“, – teigė naujienų agentūrai BNS ministerijos patarėjas Rasmusas Ruuda, informuoja DELFI.ee.
Lietuva vos prieš kelis mėnesius pateikė reikalavimą integruoti Vilnių su geležinkeliu „Rail Baltica“, sakė patarėjas. Jo teigimu, tai, kad lietuviai iškelia Vilniaus prijungimą prie „Rail Baltica“ į pirmą planą, yra nekonstruktyvus žingsnis.
Jei Lietuva atsisakytų pradinių susitarimų ir projektas „Rail Baltica“ sustotų, trys Baltijos valstybės gali prarasti beveik 3 mlrd. eurų investiciją, kurią potencialiai palaikytų ES, pridūrė R. Ruuda.
Tuo tarpu premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ atšaka turi būti nutiesta nuo Kauno iki Vilniaus, o tarp trijų Baltijos valstybių vykstančius ginčus dėl to vadina technine diskusija.
Pasak jo, anksčiau, svarstant vėžės kryptį, Vilniaus prijungimas nebuvo vertintas, tačiau dabar skaičiuojama, kiek tai kainuotų.
„Dabar yra Susisiekimo ministerijos užsakyta studija, kiek kainuotų dar papildomai atšakos nutiesimas į Vilnių. Aš manau, kad atšaka europinės vėžės į Vilnių turi būti nutiesta“, - LRT radijui antradienį sakė A.Butkevičius.
Lietuvos premjeras technine diskusija pavadino Estijos ir Latvijos norą Vilniaus klausimą perkelti į politinį lygį - anot jo, šalys jau yra pasirašiusios politinį susitarimą.
„Čia daugiau vyksta ginčas ekspertų lygyje. Turiu dar pabrėžti vieną labai svarbų aspektą, kad penki transporto ministrai - tai yra Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Lenkijos - pasirašė memorandumą, kad „Rail Baltica 2“ projektas būtų įgyvendintas ir šiuo metu vyksta, pasakyčiau, techninė diskusija dėl atšakos geležinkelio nutiesimo į Vilnių“, - tikino ministras pirmininkas.
Prašymas logiškas
Lietuvos prašymas įtraukti Vilnių į transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ maršrutą logiškas, mano Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis. Anot jo, šį prašymą reikia įvertinti techniniu ir ekonominiu požiūriu.
Interviu Latvijos televizijos laidai „Ryto panorama“ jis pareiškė, jog įgyvendinant projektą, būtina sparčiai judėti į priekį ir įsteigti bendrą įmonę, kad būtų galima parengti projektą ir laiku pateikti paraišką Europos Sąjungos finansavimui.
„Tikimės konstruktyvios visų partnerių pozicijos“, - pareiškė V.Dombrovskis.
„Prašymas pakankamai aiškus – Lietuva nori įtraukti į maršrutą ir savo sostinę. Nors dėl to atsiras vingis, tam tikros logikos galima įžvelgti“, - pareiškė V.Dombrovskis ir pridūrė, kad tai turi būti įvertinta technologiniu požiūriu. Jis priminė, kad ir Ryga iš pradžių nebuvo įtraukta į projektą.
„Mes išreiškėme pretenzijas, nors ir ankstesniame projekto etape. Nurodėme, kad į projektą turi būti įtraukta ir Ryga, ir centrinė geležinkelio stotis, taip pat oro uostas“, “- sakė Latvijos premjeras.
