Aš, deja, nespėjau, turiu užsilikusią latvišką penkinę, ir keliolika santimų. Nors Latvijos bankas ramina – keisime nemokamai: pašte, komerciniuose bankuose, Latvijos banke. O man ką daryti? Iki Latvijos važiuot toli – benzinas brangiau kainuos nei tie penki latai verti, gal kada pasitaikys proga nuvykti į Latviją – bet kur tas Latvijos bankas? Ar nepaims, kaip mūsiškiai 2 eurų už operaciją grynais – ech tiek to, atiduosiu vaikams pažaist.

Prieš keletą mėnesių klausinėjau latvių – tai ką manote apie eurą? – norite, laukiate ar ne?  Atviro atsakymo taip ir  nesulaukiau – tik papostringavimų, kad žmonės bijo, nepatenkinti, referendumą daryti ketina, nes viskas brangs – tačiau supratau, kad laukia iš tiesų, didžiuojasi jie, kad yra latviai! Gal ne tokie sumanūs kaip estai, bet už lietuvius tai tikrai gudresni…

O štai Raimunds Pauls, nepatenkintas, keikiasi per mūsišką LRT – sako kam jums tas euras, ir taip užsieniečiai baigia viską supirkt, emigruoja latviai kaip ir lietuviais – net ašarą, matyt, išspaudė, taip jam lietuvių gaila.

Bet Raimonds man ne autoritetas, gal ir geras dainas kuria, bet apie pinigą nieko neišmano – bankuose santaupas prarado, girdėjau, kad ir telefoninimas sukčiams buvo kažką atidavęs – vienu žodžiu menininkas, toks pat ikanomistas, kaip mūsų Čekuolis – atomininkas.

Taigi, latviai atsiveikino su savo dailiais mažais pingėliais ir dabar naudosis EURO – dideliais ir bjauriais, su užienietiškom raidėm, užsienietiškais paveiksliukais ir arabiškais skaičiukais. Nors tiek to, skaičiukai ir dabar arabiški – visi juos pažįsta, ne lenkiški rašmenys kokie nors…

Bet didesnes pinigines vis tiek reikės pirkti – cha, cha, cha….

Nors nesijuokim – ir mums gali tekti, nors gal ne… Mano, dar nesuplyšusi, prieš metus pirkta – gaila, kaip suvalkiečiui, gerą daiktą išmest, palaukim iki kokių aštuonoliktų, kartu su lenkais, kaip senais gerais laikais per Žalgirio mūšį Teutonų Eurdiną šturmuosim…

Ech gana svaigt… Paklausykim ką mūsiškiai mano – štai Graužinienė pyksta, kad niekas su ja euro įvedimo nederino – teisingai – ir aš pykstu – kodėl su manim nederino? Butkevičius pyksta, kad Graužinienė pyksta – griūva koalicja ar ką? Vargu bau – Algirdas jei pyksta šiandien, tai rytoj jau nebepyks – atlaidus gi, diplomatas geranoriškas…

Vienu žodžiu mūsų politikai į euro klausimą žiūri politiškai, per rinkimų prizmę – nieko kito iš jų ir nesitikėjau.

O ką galba ekonomistai? Štai Medaiskytė straipsnį Delfi – sukalė – nesigilinau, permečiau greitai akimis – pasirodo ne ne apie eurą, o apie minimalią algą labiau. Ir Nausėda, kažką pareiškė – irgi apie minimalią algą berods – ką gi ir ikanomistai pas mus viską mato politiškai – esame, pasirodo, ne Drąsi šalis, o Politiška šalis – supirminkavom Europai, visi plojo, filmus žiūręjo, gerai sako pirminkavot…

Tik rusai neplojo, iš vis filmo žiūrėti nė nevažiavo ir žvengė, turbūt, už pilvų susiėmę, matydami, kaip mes Ukrainą į Europą vedėm, bet tango šokti teko su jais…

Ai, tiesa, Glavecką kartą girdėjau sakant, kad “ko gero, iš ekonominės pusės žiūrint daugiau minusų, nei pliusų Euras turi”, dar Mauricas, kartą sakė, kad „Litas tai folksvagenas, o euras – mersedas“ – na šitie, matau, žiūri techiškai, bet ką aš žinau, dabar mersai lūžta – plastmasiniai, o golfukai niauktais langais lekia autostradom…

O Šimonytė, šaunuolė, visus ramina – nesijaudinkit, milijardas į garantinį fondą nėra labai daug… pasiskolinsim ir nereikės savų mokėt! – aš irgi taip manau, sumokėsim skolintais, o paskui dar pasiskolinsim, algas padidinsim – ir jei ką – gelbėkit, padėkit – duokite, prašom, 5 miliardus iš to garantinio fondo, arba nurašykit pusę to ką skolingi! (graikus tai gelbėjote, kuom mūsų skandinavų bankai blogesni?, jei jau į garantinį sumokėjom, tai čia kaip indėlių draudimas turi veikt per banko griūtį!)

Taigi praėjusių metų pradžioje teko šiek tiek domėtis Latvišku EURO projektu – pagooglinau – aibė informacijos, ištisas portalas – EURO.LV (už mokesčių mokėtojų pinigus pakurtas! -tik pamanyk, per patį krizės įkarštį!, kai apie griežtą taypymo politiką net vadovėliai buvo rašomi!). Keistuoliai, pamaniau tada - dar neaišku ar priims į klubą, o jie jau susidėlioję viską – darbus pasiskirstę, projekto viršininką nominavę, projektines lėšas įsisavinę, galvojau tuomet, oi kaip juoksiuos, kai po pusės metų, jumi Europa pasakys – nea, neatinkate Mastrichto kriterijų, arba jūsų kriterijai vienkartiniai, neišlaikysite jų ilgai…

Tačiau Europa latviams netikėtai tarė – Taip – esate tinkami, nebrokuosime jūsų… Dabar galvoju, kad to ir reikėjo tikėtis, kad tars lemtingąjį TAIP, nes tuo metu visiems buvo aišku – jei graikai, buvo tinkami – tai tiks net lietuviai, garantuotai…, ką jau latviai ar tuo labiau estai.

Taigi vėl googlinau, susiradau EURO įvedimo planą, galvoju, paskaitysiu, koks mūsų pasiruošimo lygis, likus mažiau nei metams iki ED (Euro diena):

1. NEIP (nacionalinis euro įvedimo planas) – (paskelbta 2007, pasirašė G. Kirkilas ir Z.Balčytis) - yra

2. NEIP atnaujintas ir kumunikavimo strategija – (paskelbta 2013, birželio 26 – pasirašė A. Butkevičius ir R.Šadžius) – Yra. (Įdomu: vien socdemai, sponsorių sąraše abiejuose dokumentuose – tarsi koks krikštatėvių klanas)

3. Projekto vadas  – be abejo pats Algirdas Butkevičius

4. “Steering Commitee” – yra – Ministro pirmininko vadovaujama Euro įvedimo komisija (A.Butkevicius, R.Šadžius ir V.Vasiliauskas)

5. Projektinė komanda – yra, netgi darbo grupės, ir tos yra (iš viso septynios – geras skaičius, su teigiama karma!):

a. Koordinavimo (PMO -project management office) – šaunu – vadovauja LB

b. Grynųjų Pinigų – svarbus aspektas, sutinku, – vadovauja LB

c. Visuomenės Informavimo (change management – dar šauniau!) – vadovauja Lietuvos bankas

d. Įvedimo Kriterijų atitikties valdyba – vadovauja Lietuvos bankas

e. Vartotojų Teisių Apsaugos ir socialinių reikalų grupė – vadovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministras

f. Verslo aplinkos darbo grupė – vadovauja ūkio ministras

g. Teisinių klausimų darbo grupė – vadovauja teisingumo ministras

Hm, kažką supainiojau, turbūt, o tai ką kuruoja Finansų Ministerija?

 
Ką gi iš projektinės pusės pamatai padėti gana solidūs – darau išvadą, kad organizaciškai esame gerai pasirengę.

Taigi skaitau planą toliau, kas svarbu - buhalteriams, IT specialistams ar šiaip eiliniams gyventojams:

 - pagrindiniai laikotarpiai “milestones” – numatyti (puiku):

• Kainų nurodymas litais ir eurais – prasideda 30 dienų po ES Tarybos nutarimo dėl keitimo kurso (finansų ministras įsitikines, kad kursas nesikeis – tiek to patikėsime šį kartą)

• Dviejų valiutų grynųjų pinigų laikotarpis – 15 dienų (pas latvius, berods tas pats)

• Nemokamas valiutos keitimas Komerciniuose bankuos – šeši menesiai po ED (Euro Diena) – LB neribotai, net ir dideles sumas grynųjų turintiems turėtų pakakti laiko, viską išsikeisti be deklaracijų! Tik pamanyk, seniai nematėme bankuose nemokamų operacijų grynaisiais pinigais!

• Kainų nurodymas litais ir eurais baigais – 1 metai po ED (latviai berods apsiribojo 6 menesiais, idomu, tai, kad to paties dokumento 32 punkte parašyta irgi 6 mėnesiai – matyt labai skubėjo rašydami, kai vertė latvių planą iš anglų kalbos)

• Akcinio kapitalo perskaičiavimo tvarka bus patvirtinta – likus ne mažiau 6 mėnesiamas iki ED

• Naujų banderolių pavyzdžiai – ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki ED

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į keletą, kitų, mano nuomone, svarbių aspektų dėl EURO įvedimo:

Po ED, visa apskaita turės būti tvarkoma eurais, taigi sausio 2 dieną (penktadienį), sąskaitas reikės išrašinėti jau eurais.

Turtas, įsipareigojimai ir nuosavybė turės būti perskaičiuojami eurais, prieš tai duomenis išsaugant litais (šitas kainuos, nes tikriausiais norėsite, palyginti ataskaitas eurais, su ankstesniais laikotarpiais).

Valstybinių institucijų formos, blankai, duomenų teikėjų, klientų ir vartojų informavimas apie pakeitimus – likus penkiems mėnesimas iki ED – mažokai laiko prisitaikyti!

Statistikos suderinimą koordinuoja Statistikos departamentas – jokie pasirengimo terminai nenumatyti! – tikiuosi neatsiųs ataskaitų teikimo reikalavimų gruodžio pirmąją ar vėliau.

Išankstinio mokėjimo ženklai (bilietai, pašto ženklai) – galios 1 metus po ED – o kaip elektroninis bilietas? Svarbus gi punktas, net finansų ministerija savo puslapyje jį paskelbė!

Euro ir pagrindinių užsienio valiutų kursus nustatinės nebe LB, bet ECB – tas, galvoju, gerai -  nes anksčiau ir latviai savo kursus kokius tik nori nusitatinėjo, lietuviai savo, kokius tik nori, dabar bent bus tvarka.

Darbo užmokestis turės turės būti nurodomas eurais ir litais praėjus 60 dienų, po ES tarybos nutarimo dėl keitimo kurso (įdomi taktika – prie naujo darbo užmokesčio pradės pratinti 30 dienų anksčiau, nei prie naujų kainų!) – taigi, gal liepos, o gal birželio mėnesį matysime savo algalapius eurais ir litais – latviai, berods tokių nesamonių nereikalavo. Ne be reikalo pasirodo investuotojų asocijacija, siūlė pastarųjų (algalapių) iš vis atsisakyti, nes kainuoja rodyti litais, kainuos rodyti litais ir eurais, po to kainuos rodyti tik eurais (beje profsąjungos tam prieštaravo, nes sako, jei nėra algalapio, tai iš kur žmogui žinoti kokį altginimas jis turėjo gauti – kieta logika iš ties!)

Taigi, paskaičius planus, darau išvadą, kad ant popieriaus viskas atrodo pusėtinai, kaip šešis metus stalčiuje pralaikytam dokumentui, ir paskubomis, per naktį atnaujintam (na neskaitant menko neaiškumo dėl dvigubos kainos rodymo laikotarpio).

Tačiau iš tiesų, svarbu ne tai, kas parašyta, o tai kas padaryta, pavyzdžiui latviai savo plane taip pat akcentavo – ginsime vartotojų interesus, tai prioritetas, kontroliuosime, skelbsime… – o rezultatas – skaičiau komentaruose, kad žvėriškai padidino pervedimų įkainius, tačiau tai nestebina, nes latvijos vyriausybė pati pavyzdį parodė, ir pasinaudojo situacija, pareikalavusi akcizą sumokėti iš anksto, už produktus paženklintus LVL banderolėmis! Nenustebčiau jei ir pas mus LB ir Fini Min, taip pat pasinaudos proga nugręžti tūlą pilietį – praktikos turi gi, turiu omenyje, ne kaip Eurą įvedinėti, bet kaip nugręžti.

Blogai, kad visuomenės informavimo priemonėse, informacijos beveik nėra, komentaruose didelėm raidėm mirga marga – ai blogai, kam ta Europa, kam tie eurai, silpna valiuta, o litas tai kietas! – Beje aiškiai juntami ir matomi organizuoti komentarai – dauguma Euro skeptikų – politika ir internetą užvaldė, ko gero.

Nesuprantu, kaip, buvo galima pokyčių valdymo funkciją patikėti Lietuvos bankui – negi visi jau pamiršo, kaip buvo komunikuojamas Snoro Nacionalizacijos klausimas, ir kokių skambių netgi anekdotinių frazių pažėrė pats valdybos pirmininkas, ar artimiausi jo parankiniai.

Tad nėra ko stebėtis, tokios EURO reklamos duodamais rezultatais – vieną kitą lentelę, turėjusią įrodyti, kad apsimoka Eurą įsivesti paskelbė ir viskas, o bet, tačiau… – nemažai žmonių dar prisimena, panašias, LB skelbtas lenteles, turėjusias įrodyti, kad Snoro indėlio sertifikatai yra saugi investicija, nors tiesa kitas viršininkas LB tada buvo.

 O juk iš tiesų yra daug privalumų, apie kuriuose nieks nė neskelbia, pavyzdžiui Lenkijoje apsipirkinėti, bus net tris kartus pigiau!

Tik pavadinimą to naujo pinigo reikia kitą sugalvoti – EU – svetimas garsas lietuvio ausiai, va latviai iš kart tai suprato, užtat pas juo EI-ro, sutikite – žavingai skamba?

Nors… Jaučiu, kad vist tik juokauja mūsiškiai – ne itin rimtai žiūri nei į pasiruošimą, nei į atitikimą Mastrichto kriterijams, bet nesilažinsiu šį kartą – BUS ar NEBUS, svarbu, kad neslėptų informacijos, nes jei įvedinėsime, tai darbo turėsime visi, ne tik brangiai kainuojantys advokatai ir konsultantai, bet ir šiaip eliniai buhalteriai, finansininkai, sistemų arhitektai ir IT palaikymo komandos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!