Veikiausiai ką nors nuliūdins šios išvados, kiti pamanys, jog tai akivaizdu. Tačiau tarp motyvų seksui – nuobodulys, nemiga arba uždrausto vaisiaus troškimas, jau nekalbant apie smalsumą ar kerštą. Kartais žmonės mylisi, kad išvengtų pokalbio nemalonia tema. Arba kad gautų darbą.
Katalonų konsultantas bei koučeris Chose Karlosas Arojo pastebi: „Tradicinis seksas mirė, ir žmonės įsidrąsina savęs klausti, kodėl jie užsiima seksu.“ „Kad pasimėgautų savo kūnu? Kito žmogaus kūnu? Kad paeksperimentuotų? Gal kad geriau pažintų save patį? Dėl kažkokios dvasinės priežasties?“ – klausia jis.
Ir prisipažįsta: jam seksas – tai galimybė tapti absoliučiai nestandartiniu meilužiu, sugriauti rutiną, kadangi mes gimėme mėgautis kažkuo nauju ir patirti laimę.
Tuo tarpu ginekologė Danielė Flaumenbaum rašo, kad 85% moterų, užsiimančių seksu, patiria nuobodulį. Psichologė, seksologė Ema Ribas antrina: „Moterys, kenčiančios nuo emocinės priklausomybės, mylisi todėl, kad taip reikia, o ne todėl, kad jos to nori. Jos bijo: jei sekso nebus, partneris jas mes. Bijo vienatvės.“
Grįžkime prie minėtojo sąrašo, kuriame – 237 motyvai. Kai kurie – gan numanomi: „man patiko jo išvaizda“, „seksas man sukelia malonius pojūčius“. Kiti nustebino pačius tyrinėtojus: seksas kaip priemonė nuo galvos skausmo, seksas kaip būdas pastūmėti žmogų išsiskirti su žmona ar vyru ir net pasijusti esant arčiau dievo. O kai kurie tvirtina, kad bando sudeginti kalorijas po sočios vakarienės.
Tyrimas sugriovė stereotipą, kad moterys stengiasi per lovą gauti materialinių gėrybių arba aukštesnį socialinį statusą. Vienas tyrinėtojų, Davidas Basas pastebi: „Sprendžiant pagal mūsų rezultatus, vyrai elgiasi taip dažniau nei moterys.“ Beje, tie patys ekspertai užtikrina, kad lyčių skirtumai – ne tokie jau ir dideli.
Ema Ribas pažvelgė į motyvus per hormoninių reakcijų prizmę. Pirmajame etape dominuoja testosteronas ir estrogenas, ir žmogus siekia suvilioti partnerį ar partnerę. Antruoju etapu dominuoja serotoninas: „nuo jo mes pametame galvą, negalime gyventi be kito“, ir motyvai nulemti baimės prarasti partnerį, kalbama straipsnyje.
Trečiajame etape dominuoja oksitocinas ir vazopresinas – hormonai, formuojantys tvirtą prisirišimą, ir intymaus artumo motyvai nulemti rūpesčio kitu žmogumi.
