Kam katei boksiukas?
„Prie x klinikos pabėgo katė su kateteriu kojoje“. Štai todėl reikalingi boksiukai ar specialūs krepšeliai... Gyvūnas jaučia stresą, nešamas į gatvę, jei jis joje nebūna nuolat, tuo labiau veterinarijoje. Net jei paprastai elgiasi ramiai, to gali tikėtis ir tie, kurių katės paspruko nešamos rankose, išsprūdo iš mašinos, atidarius duris.
Pagauti gyvūną tokiu atveju labai sunku, ir dažnai nė savaitė paieškų nepadeda, jis amžiams lieka lauke arba nusigaluoja iš bado kokiame rūsio kampe, kur netyčia (arba tyčia) uždaromas gyventojų. Galima guostis, kad gal kažkas priglaudė, bet... Jis nepargrįš papasakoti, ar tikrai.
Antkaklis su pavadėliu anaiptol ne visada apsaugo. Yra randama ir kačių su pavadėliais. Tikrai ne visada pabėgėlis grįžta namo...
Negi neatsiras 50 litų katės kelioniniam krepšiui? Niekas neliepia pirkti „svarovskiais“ kaišytą, turguje galima įsigyti tvirtą ir nebrangų plastikinį boksą. Ypač stebina žmonės, kurie ima katiną iš globos ar prieglaudos, ir pirmą kartą jį matydami drąsiai sako, kad parsiveš rankose.
Jei būtų klijavę ant stulpų ir dėję į internetą tiek skelbimų apie pabėgusius, kiek savanoriai, taip tikrai nemanytų...
Kam kalei sterilizacija?
Šie naujieji metai pasižymi ne vien liūdinančiu pabėgusių šunų dėl fejerverkų kiekiu, bet ir rastų rujojančių kalyčių skaičiumi. Garantuotai jų šeimininkai manė, jog „mums taip nebus“, „aš tai jau apsaugosiu“, „tai tik visokie vargetos pameta šunis“.
Kurgi ne, ir dideli, ir maži, ir veisliniai, ir ne, - šunys šaukiami instinkto bando pasprukti ir jiems neretai pasiseka. Ką daryti žmogui, priglaudusiam pabėgusią nuo naivaus šeimininko kalytę, o ji „bac“, po poros mėnesių septynis šuniukus jam padovanoja? Kaip manote, jei tada kartais atsirastų šeimininkas, ar jis juos visus paimtų ir rastų naujus namus? Ar tylutėliai pasislėptų po lapais?..
Kiti laiko šunį ir kalę voljere ir iš švento naivumo nepagalvoja, kad jie sumanys „pratęsti giminę“. Laimė, jei šuniukai gražūs ir jų nedaug, patys sugeba išdovanoti, o kiti juk užkasinėja arba meluoja prieglaudoms, kad priklydo kalytė ir atsivedė šuniukų... Toks melas labai gerai matosi, jei šuniukams jau ne 5 dienos, o 2-3 mėnesiai ir jei prasitariama, kad žino, kas jų tėvas. Tai vis dėlto, kas kaltas dėl nereikalingos vados - prieglauda ar šeimininkas? O gal šventas naivumas?
Kam šuniui mikroschema?
Čia iškeliama daugybė argumentų „prieš“. Deja, visi jie paprastai baigiasi - „oi, kam to reikia, čia nesąmonė“.
Galima būtų galvoti ir kitaip: o kodėl ne? Jei tai dar viena galimybė šuniui padėti sugrįžti namo, jei jis paklydo, išsigandęs pabėgo, buvo pavogtas, – kodėl ne? Tiesa, kai kurie galvoja, kad mikroschema leidžia sekti maršrutą. Deja, ar ne deja, bet ne. Mikroschema („čipas“) nėra siųstuvas, bet pagal jame įvestus duomenis galima rasti šeimininką, patikrinus veterinarijoje.
Čipavimas tikrai nėra kokia baisi procedūra, ne baisesnė už skiepą, ir tie, kas bijo, kad jų šuniui skaudės, geriau pagalvotų apie tai, kaip skaudės, jei pabėgusio neatrasite.
O dar geriau adresą, telefoną rašyti ir ant antkaklio - net ne pakabuke, kurį šunys pameta, bet ant paties antkaklio. Ypač į miškus vedžiojami šunys turėtų būti kuo labiau ženklinami, nes jei jie pabėga – nubėga dešimtis kilometrų, o trobelėje Labanoro girioje tikrai nebūtinai bus internetas, kad gyvūną radęs paskaitytų apie dingusius šunis. Tuo tarpu prie antkaklio prisiūtas, ant jo užrašytas telefono numeris labai paspartintų reikalus.