Kaip rašo „Financial Times“, tarptautiniai ekonomistai pripažįsta, kad toks apsijungimas, kuris nukopijuos kai kurias Europos Sąjungos (ES) struktūras ir netgi įstatymus, turi savo privalumų.
Tačiau Eurazijos sąjunga skiriasi nuo ES keliais svarbiais aspektais. ES – tai normatyvinis projektas, paremtas laisve ir pagarba esminėms teisėms bei prekybine demokratija. Eurazijos sąjunga labiau primena diktatūrų bei švelnių autoritarinių režimų, šiuo metu dominuojančių postsovietinėje erdvėje, klubą. Todėl Eurazijos sąjunga gali prisidėti prie naujojo skilimo Europoje tarp tikrųjų demokratine santvarka paremtų valstybių siekio integruotis į Vakarus ir netikrų demokratijų šliejimosi prie Rytų.
Be to, Eurazijos sąjunga konkuruoja su ES Rytų partneryste. Šių dviejų sąjungų prekybinės taisyklės nepalyginamos, todėl stojimas į abi sąjungas vienu metu nėra įmanomas. Ukraina, kurią Rusija perviliojo į savo pusę, pasitelkdama prekybines sankcijas, 20 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 50 mlrd. litų) vertės kreditus bei nuolaidas dujoms, neatsispyrė Rytų spaudimui.
Pavojus slypi tame, kad vakarietiškas modelis gali pasirodyti patraukliu didžiajai gyventojų daliai, taip ir įvyko Ukrainoje, tačiau šalies lyderiams atrodo visai kitaip, dėl to gali kilti konfrontacija.
„ES elgiasi teisingai, propaguodama savo vertybes rytine kryptimi bei siūlydama šalims, nepriklausančioms ES, glaudesnės integracijos šansą. Tačiau ES turėtų aiškiai suvokti galimą Maskvos reakciją bei pasiūlyti daugiau pagalbos tam, kad kompensuotų prekybinį Rusijos kerštą. ES neturėtų kuklintis siūlydama Rytų partnerystės šalims ateities stojimo į ES perspektyvą, jei bus paisoma visų sąlygų.“
„Tuo pačiu ES turėtų pasistengti, kad šios dvi sąjungos netaptų priešiškomis. Tam reikėtų išanalizuoti būdus, kaip šių sąjungų prekybinės taisyklės galėtų būti suderinamos. Kai situacija Ukrainoje susitvarkys, ES turėtų susimąstyti dėl trišalių derybų su Rusija pradėjimo taip, kaip tai siūlo Kijevas ir Maskva.“