Manuela Cutileira palinkusi prie paskutinės savo klientės šiandien, kuri guli ant operacinio stalo. Chirurginė operacija trunka keletą įtemptų minučių. Tada M. Cutileira nusišypso ir sudeda savo darbo instrumentus, o jos pacientė uždainuoja.
„Tai senovinė lėlė, ją čia atsiuntė restauracijai. Ji gana stipriai apgadinta, todėl iš esmės mums tenka rekonstruoti ją visą“, - paaiškina M. Cutileira. „Ji turės naujus plaukus, sutvarkysime jos kūną ir sureguliuosime muzikinę dėžutę.“
Kaip rašo DW, M Cutileira – Lisabonos lėlių ligoninės savininkė. Nuo 1830 m. šios ligoninės siuvėjai ir padėjėjai remontuoja lėlės ir tvarko lėlių drabužius. Ši ligoninė buvo įkurta M. Cutileira prosenelių draugo, o vėliau buvo perleista jos šeimai.
Ši ligoninė įsikūrusi XVIII a. mokyklos pastate, vienoje iš Lisabonos pagrindinių akmenimis grįstų gatvių aikščių. Patalpos, anksčiau buvusios klasėmis, dabar apstatytos lentynomis su atsarginėmis lėlių dalimis.
„Tai operacinis stalas ir patalpa, kur mes tvarkome savo lėlės pacientes. Čia daug lentynų su papildomomis lėlių kojomis, galvomis ir kitomis kūno dalimis, kurių prireikia transplantacijai. Kai kurios iš jų – tai lėlių donorių dalys“, - šypsodamasi pasakoja M. Cutileira.
„Žmonės aukoja lėlės, kurių jau nebegalima suremontuoti. Kai remontuojamoms lėlėms prireikia persodinti kojas, ieškau tinkamų šiose lentynose.“ Šalimais stovi moteris, apsivilkusi baltą chalatą, kuri tvirtina naujus plaukus dailiai raudonplaukei lėlei.
Per Kalėdas darbas Lisabonos lėlių ligoninėje vyksta intensyviai. Portugalijos ekonomikai išgyvenant sunkius laikus, daugelis dovanų šiais metais perdirbamos – iš kažko seno padaroma kažkas naujo.
„Tai medinis arkliukas, priklausęs seneliui, kuris dabar taps žaislu jo vaikaičiui“, - pasakoja E. Pena, rodydama XX a. 6 dešimtmečio arkliuką. „Jis atnešė arkliuką, kad mes jį sutvarkytume, o jo vaikaitis su juo galėtų žaisti.“
Lėlių ligoninė siūlo ekonomiškesnę alternatyvą naujų lėlių ir žaislų pirkimui. Dėl prastos ekonominės situacijos ligoninės paslaugų paklausa kyla. Kas šeštas portugalas neturi darbo, kyla mokesčiai ir didėja skurdas.
E. Pena manymu, ekonominė krizė privertė žmones suvokti, kad svarbiausia gyvenime yra šeima, tradicijos ir atmintis.
„Ištikus krizei ir nesėkmėms įvertiname tai, ką turime“, - pasakoja moteris. „Kai bėgame nuo karo ir priespaudos, viskas, ką galime sutalpinti į krepšį, tai lėlė ar nedidelis pliušinis meškinas, kurį galima pasiimti su savimi. Tokiame žaisle sutelpa visa pasaulio reikšmė.“
Ligoninės paslaugų įkainiai prasideda nuo 4 eurų (beveik 14 litų) ir gali siekti kelis šimtus eurų už sudėtingus senovinių kolekcinių žaislų restauravimo darbus. M. Cutleira ir su ja kartu dirbanti komanda gali pasigirti, kad sugeba suremontuoti bet kokią lėlę.
„Mes galime suremontuoti viską. Nuo senų porcelianinių lėlių iki naujausių žaislų modelių“, - patikina M. Cutileira. „Dėl šios priežasties mūsų ligoninė yra išskirtinė. Mes remontuojame bet kokios rūšies žaislus, netgi tuos, kurie turi įtaisytus kalbėjimo mechanizmus, bei verkiančias lėlės.“
Paskutinis šios dienos pacientas išgydytas. Atlikus šiek tiek elektros laidų sistemos darbų, lėlė jau ropoja ant ligoninės grindų ir verkia. Greitu metu ji pateks į laimingo vaiko rankas.