Jeigu būtume latvių vietoje: kaip palengvėtų piniginės

516,6 eurų. Tiek įvedus eurą Lietuvoje gautų uždirbantys 1784 Lt vidutinį atlyginimą, taigi žmonės jaustųsi kur kas neturtingesni. Tiesa, skaitine išraiška viskas taip pat kainuotų mažiau. Pavyzdžiui, už juodą kavą, skaičiuojant dabartinėmis kainomis, reikėtų mokėti apie 1 eurą.

Latvijoje dirbantys lietuvių verslininkai tikina nepiktnaudžiavę valiutų keitimu, be to, kainas griežtai prižiūri ir valdžios institucijos.

Jeigu iki euro įvedimo 2015 m. Lietuvoje nesikeistų minimalus atlyginimas, tuomet vietoj 824,5 Lt žmonės uždirbtų 238,7 eurų.

Tuo metu latviai turi progą jausti priešingai mat jų nacionalinė valiuta buvo kur kas brangesnė nei euras. Latviai už vieną latą gavo 1,42 euro.

Latviai kartu su euru padidinti ir minimalią algą. Dabar ji atskaičius mokesčius sudaro apie 230 eurų (apie 800 Lt), o vidutinis darbo užmoketis – apie 350 eurų (apie 1208 Lt).

„Tai yra ne tas momentas, kai prekybininkai turėtų spekuliuoti, nes ir vartotojams, ir prekybininkams šis perėjimas nėra lengvas. Ir Latvijoje taip elgėmės, ir Lietuvoje taip pat neplanuojame keisti kainodaros ir iš to pasipelnyti“, – DELFI sakė „Čili pica“ marketingo direktorė Olga Belova.

Šiuo metu Lietuvoje puodelis juodos kavos šiame tinkle kainuoja 3,69 Lt, balta kava – 3,99 Lt. Taigi pavertus į eurus kaina turėtų būti 1,0686 euro ir 1,1555 euro.

Tuo metu „Turistų“ 25 cm pica kainuoja 16,99 Lt, o šeimyninė – 36,99 Lt. Pavertus į eurus jos būtų 4,92 eurus ir 10,713 eurus.

Latvijoje tokio paties pavadinimo pica kainuoja atitinkamai 5,69 eurus (4 latus), šeimyninė pica – 13,69 eurus (9,62 latus).

„Normalu, kad kartą per metus koreguojame asortimentą ir kainodarą. Pagal numatytą reglamentą kainas dviem valiutomis turėjome nurodyti nuo spalio, tačiau rugpjūčio paskutinėmis dienomis atspausdinome ir pateikėme naują meniu. Kad perėjimas prie eurų būtų sklandus, Latvijoje buvo sukurta komisija, kuri nuolat stebėjo tam tikrų produktų kainas skirtingose įmonėse, pavyzdžiui, kavos puodelio kainą. Taip Latvijos Vyriausybė norėjo užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiavimų. Mus taip pat tikrino ir pažeidimų jokių nerado“, – kalbėjo O. Belova.

Latvijoje brangiau

Lietuvoje ir Latvijoje veikiančio kavinių tinklo „Coffee Inn“ vienas įkūrėjų Nidas Kiuberis DELFI sakė, kad jokių esminių pokyčių latviams perėjus prie euro nepastebėta.

„Puodelis kainuoja tiek pat, kiek ir kainavo, kainas pakeitėme matematiškai. Mūsų kainodara buvo ir lieka demokratiška, todėl jokių drastiškų pokyčių, susijusių su euru, nedarėme. Apvalinimas vyko visiškai matematiškai ir pabrėžčiau, kad į abi puses“, – kalbėjo jis.

Šio tinklo kavinėse Latvijoje puodelis espresso kainuoja 1,2 euro, juodos kavos – 1,6 euro, „Latte“ arba „Capuccino“  – 2,1 euro.

Tuo metu Lietuvoje juoda kava kainuoja 5 Lt, o paskaičiavus eurais tai būtų 1,448, „Latte“ arba „Capuccino“ – 6,5 Lt (1,88 euro).

„Latvijoje visas meniu yra šiek tiek brangesnis. Tai lemia bendra makroekonominė situacija. Atidarydami kavines vertinome žmonių pragyvenimo lygį, aplinkinius verslus ir tai lėmė šiek tiek kitokią kainodarą“, – sakė N. Kiuberis.

Turi formulę per ilgoms kainoms

Mažmeninės prekybos tinklą valdančios bendrovės „Maxima Group“ komunikacijos vadovė Olga Malaškevičienė DELFI sakė, kad Latvijoje buvo numatyta formulė, kaip galima apvalinti kainas.

„Pasiruošimą buvome pradėję vasarą, daug konsultavomės su kolegomis Estijoje, kuri buvo pirmoji iš Baltijos šalių perėjusi prie euro, buvo didesnė įtampa, nei dabar ją matome Latvijoje. Valiuta keičiama pagal oficialią formulę – konvertavus latus į eurus, piniginės sumos suapvalinamos artimiausio cento tikslumu, atsižvelgiant į trečią skaičių po kablelio. Šiuo metu matome, kad perėjimas vyksta sklandžiai, tačiau daugiau žmonių atsiskaito mokėjimo kortelėmis“, – aiškino jis.

Vadovaujantis šia formule 20 ct kainuojančių vienkartinių nosinaičių pakelis turėtų kainuoti ne 0,057 euro, o 0,06 euro, muilas už 1,25 Lt turėtų atsieiti ne 0,362 euro, bet 0,36 euro.

Taip pat šiuo metu 2,29 Lt kainuojantis litras pieno turėtų atsieiti ne 0,6632 euro, bet 0,663 euro, 200 g. saldžios grietinėlės sviesto už 4,89 Lt reikėtų pirkti ne už 1,4162 euro, bet už 1,42 euro.

Pasak pašnekovės, kainos parduotuvėse nesikeičia. Tai klientai gali patys patikrinti, nes etiketėje jos nurodomos abiem valiutomis.

„Kadangi jau dviejose šalyse sėkmingai pavyko pereiti nuo vienos valiutos prie kitos, esame sukaupę patirtį, tad Lietuvoje tai padaryti nebus sudėtinga“, – sakė O. Malaškevičienė.

Kavos puodelio infliacija

Atlikęs euro poveikio tyrimą Lietuvos bankas skaičiuoja, kad kainos nuo 2015 m. gali šoktelėti 0,2–0,3 proc.

Taigi, pavyzdžiui, perkant už 100 Lt papildomai tektų išleisti 20 ct.

Pristatydamas tyrimą Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tuomet sakė, kad dažniausiai kainų padidėjimas jaučiamas paslaugose.

Įsivedus eurą planuojama numatyti privalomą kainų litais ir eurais skelbimą, griežtą kainų tikrinimą. Euro įvedimo plane taip pat planuojama sparčiai tirti pažeidimus ir taikyti sankcijas, viešinti pažeidėjus ir turėti nemokamą telefono liniją, kuria bus galima pranešti apie pažeidimus.

„DNB“ banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka DELFI taip pat yra sakiusi, kad dažnai gyventojai psichologiškai fiksuoja didesnę infliaciją, nes mato, kad padidėjo kavos puodelio ar metro bilieto kaina. O taip nutinka dėl to, kad kasdien labai nepatogu sukrapšyti nelygini centų skaičių.

Kitose šalyse kainos dažniausiai būdavo apvalinamos įvairiuose pardavimų automatuose, kurie parduoda cigaretes, obuolius ar kavą.

Lietuva euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m. Galutinio įvertinimo, ar gali jungtis prie bendros europinės valiutos, laukiama pirmąjį šių metų pusmetį.