Geros naujienos tos, kad Europos Sąjunga (ES) pradėjo atsigauti nuo antrosios ekonominio nuosmukio bangos, nors 0,2 proc. augimas, užfiksuotas per devynis 2013 m., buvo tik simboliškas.
Kaip rašo www.euobserver.com, keturios valstybės – Graikija, Airija, Portugalija ir Ispanija – pradėjo 2013 m. nuo finansinės paramos paketo gavimo, tačiau per praėjusius metus šių valstybių ekonominė situacija gerėjo.
Airijoje ir Ispanijoje užfiksuotas ekonominis augimas, jos priartėjo prie išėjimo iš finansinės paramos programos, o tai reiškia, kad blogiausia jau turbūt liko praeityje.
Taip pat užfiksuoti ženklai, kad Pietų Europos periferija juda link eksportu paremto ekonominio modelio. Šių šalių biudžeto deficitas mažėjo vidutiniškai 4 proc., tuo tarpu euro zonoje nuo sausio iki rugsėjo mėn. užfiksuotas 109,6 mlrd. eurų (378,43 mlrd. litų) prekybos su likusia pasaulio dalimi perteklius; 2012 m. prekybos perteklius sudarė 50,2 mlrd. eurų (173,33 mlrd. litų).
Net jei euro zonos atsigavimas vyksta lėtai, Europos Komisijos (EK) vicepirmininko bei ekonomikos komisaro Olli Rehno nuomone, šis rezultatas patvirtina griežtų taupymo priemonių veiksmingumą.
Tačiau taip pat yra ir daugybė blogų naujienų.
2013 m. kovo mėn. Kiprui prireikė finansinės paramos paketo.
Nedarbo lygis euro zonoje išaugo iki 12 proc. ir tapo didesnis nei 2012 m. Panaši situacija susiklostė ir su BVP paskolos dalimi. Prieiga prie finansinių resursų verslui, ypač šalyse, kur jaučiamas didžiausias paskolų poreikis, vis dar išlieka įtempta.
Tačiau prekybos perteklius nėra toks vienareikšmiškai teigiamas, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Didžioji prekybos pertekliaus dalis – tai mažėjančio vartojimo labiau nei aukšto eksporto lygio rezultatas, o tai patvirtina, kad europiečiai linkę mažiau pirkti, tačiau nebūtinai rodo, kad gamyba ir pardavimas išaugo, lyginant su ankstesniais metais.
Šie skaičiai rodo tai, kad skirtumas tarp ES šalių narių tik didėja. Ispanai, graikai ir portugalai penkis kartus dažniau lieka be darbo nei vokiečiai ar austrai.
Masinis nedarbas, ypač tarp jaunų žmonių, bei sparčiai augantis ilgą laiką darbo neturinčių asmenų skaičius tampa struktūrine problema.
2013 m. EK buvo suteiktos naujos valdymo galios. Finansų ministrai dabar turi pateikti biudžetų projektus Briuseliui tuo pačiu metu, kai jie pateikiami nacionaliniams parlamentams.
2013 m. lapkričio mėn. įvykusio susitikimo metu, nė vienos šalies finansų ministras nesulaukė raginimų grįžti į biudžeto planavimo lygmenį, tačiau Italija ir Ispanija buvo įspėtos, kad šių šalių biudžetų projektuose palikta per mažai erdvės manevrams.
Taip pat EK turėjo neesminių priekaištų Prancūzijai dėl darbo rinkos ir pensinės sistemos liberalizavimo būtinybės.
Maža to, O. Rehnas informavo, kad ketina ištirti, ar Vokietijos prekybos perteklius, 2013 m. sudaręs apie 7 proc. BVP, nedaro žalos kitų euro zonos valstybių ekonomikai.
Apžvelgus visus šios aspektus, galima prognozuoti, kad 2014 m. euro zona ir toliau tęs savo lėtą atsigavimą, tačiau nėra jokių ženklų, rodančių, kad sprendimų priėmėjai ketina iš pagrindų keisti griežtą taupymo politiką – ir toliau bus dedama daug pastangų, siekiant mažų laimėjimų.