aA
Europos Sąjunga (ES) siekia apraminti tokias šalis kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, kurios baiminasi galimo susidūrimo su rumunų ir bulgarų antplūdžiu dėl nuo sausio 1 d. apribojimų panaikinimo, o tai kelia pavojų prieš emigraciją nukreiptų jausmų stiprėjimui Europoje.
© AFP/Scanpix

Kaip rašo www.euractiv.com, nuo šių metų sausio 1 d., praėjus septyneriems metams po šių šalių įstojimo į ES, bulgarai ir rumunai gali be jokių apribojimų gyventi ir dirbti bet kurioje iš 28 ES šalių narių.

Ilgai planuotas pasikeitimas sukėlė turtingesniųjų ES valstybių nerimą, kuriose dešiniųjų politinių pažiūrų politikai ir žiniasklaida bando nuteikti šių valstybių piliečius prieš imigrantų iš Pietų Europos antplūdį, kurie atims darbo vietas iš vietinių, apsunkins viešų paslaugų teikimą bei išeikvos valstybės teikiamą paramą.

Siekdamas nuraminti kylančius ginčus, ES užimtumo komisaras Laszlo Andoras teigia, kad jau dabar kitose ES šalyse narėse gyvena daugiau nei 3 milijonai bulgarų ir rumunų, todėl mažai tikėtina, kad apribojimų panaikinimas atneštų ženklesnių pasikeitimų.

„Esu įsitikinęs, kad laisvo ES darbo jėgos judėjimo apribojimas – tai nėra teisingas aukšto nedarbo lygio ir finansinės krizės problemų sprendimas“, - patikino L. Andoras.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Davidas Cameronas paskubino įstatyminės bazės priėmimą, užkertantį kelią imigrantams pretenduoti į socialines išmokas tik atvykus į šalį.

Bulgarijos prezidentas Rosenas Plevnelievas pasipiktino D. Camerono siūlymais, patikindamas, kad tai pakenks Londono reputacijai pasaulyje dėl trumpalaikės politinės naudos siekimo.

Eurokomisaras L. Andoras lapkričio mėn. teigė, kad D. Camerono siūlymai gali prisidėti prie neigiamo JK kaip pagiežingos ES šalies įvaizdžio.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.