Kai sninga – ilgimės saulės, kai karšta – norime žiemos ir sniego vėsos, kai kankina ilga, rodos, niekada nesibaigsianti žiema, svajojame apie šiltus kraštus – kad ir tolimąją Australiją. Juk, sutikite, ne vienas norėtume ten bent kartą koją įkelti. Ten gyvenanti lietuvė Karolina Warburton sutiko pasidalinti savo įspūdžiais bei Australijos tradicijomis.
- Kaip iš pūkuotos, baltos ir šaltos Lietuvos Tau pavyko atsidurti Australijoje?
- Pirmą kartą į Australiją atvykau prieš du metus, kaip turistė. Dažnai atostogų skrisdavau į Malaiziją, kuri yra vos keturios valandos nuo Vakarų Australijos sostinės Perto miesto, kuriame dabar gyvenu. Pamaniau, kad tai tolimas žemynas, o aš - visai šalia, todėl ir nusprendžiau ten nuvykti – lankytinų vietų sąraše išskirtinės vietos Australija neturėjo, tačiau viskas pasikeitė kai čia atsidūriau – užgimė meilė tiek šaliai, kuri pasirodė esanti žymiai geresnė ir įdomesnė nei tikėjausi, tiek,tada dar būsimam, mano vyrui.
- Kokie buvo pirmieji įspūdžiai, ar neišgąsdino Australijos karščiai bei egzotiniai gyvūnai?
- Pirmas įspūdis, kuris yra pats įsimintiniausias, buvo toks, kad čia spalvos atrodė ryškesnės – žolės ir dangaus kontrastas labai didelis (tikriausiai todėl, kad šioje Australijos pusėje retai kada būna debesuota), ryški vandenyno spalva. Pirmą kartą čia atvykau pavasarį (Lietuvos sezonu), o tai reiškia, kad čia buvo ruduo, todėl didelių karščių nebuvo (25-28 laipsniai), tačiau vasarą pasitaiko savaičių, kada termometro rodyklė nenukrenta žemiau keturiasdešimties.
Tokiomis dienomis net į paplūdimį einame anksti ryte, o likusią dienos dalį norisi būti viduje tarp oro kondicionierių ir laukti vakaro kada atvės. Australijos simboliniais gyvūnais ir yra tapusios kengūros, kurios labai draugiškos. Vis dar gąsdina ir tikriausiai visada gąsdins gyvatės (čia gyvena 8 iš 10 mirtingiausių) ir ne ką mažiau pavojingi vorai, tačiau sutikti gyvatę gyvenant mieste yra labai maža tikimybė, o nuo vorų išmokau apsisaugoti.
Daugelį Australijoje ypatingai gąsdina rykliai, nuo kurių kiekvienais metais miršta daugybė žmonių, tačiau taip pat yra labai maža galimybė juos sutikti saugomame paplūdimyje, nes čia viso maudymosi sezono metu skraido malūnsparniai, kurie vos pamatę prie kranto artėjantį ryklį, evakuoja žmones iš vandens ar kai kuriais atvejais net uždaro paplūdimį. Taip pat čia gyvena ir į vilkus panašūs laukiniai šunys, kurie yra agresyvūs ir gali užpulti. Be išvardintų gąsdinančių gyvūnų čia gyvena ir unikalūs ir tik šiam žemynui giminingi mini ir plaukuotieji pingvinai, australiškieji pelikanai, įvairiaspalvės papūgos (kurių dalis priklauso kalbančiųjų rūšiai, bet kadangi yra laukinės, dažnai būna išmokusios atkartoti žmonių švilpavimą ar atskirus garsus), tiek vandenyne, tiek ir upėje gyvena daugybė delfinų.
Netoli Vakarų Australijos pakrantės yra nedidelė ir labai graži Rotnesto sala – tai saugomas rezervatas, laikomas unikalių ir nykstančių gyvūnų bei augalų rojumi. Ši sala ypatinga ir tuo, kad čia gyvena ilgas uodegas turintys gyvūnai kvokos (angl. quokkas). Sala buvo pavadinta „Rottnest“ nuo angliško žodžio „rat“ (liet. žiurkė), nes tuo metu manyta, kad saloje yra pilna žiurkių. Nors kvokos šiek tiek panašios į žiurkes, tačiau yra daug kartų už jas didesnės, apvalesnės ir yra labai draugiškos – nesibaiminant galima jas paglostyti ar pamaitinti.
Vieni mieliausių ir juokingiausių čia gyvenančių gyvūnų yra koalos, kurias daugelyje parkų galima paimti ant rankų, stručiai, kurie važiuojant priemiesčio keliu bėga greta automobilio ar net priešais jį – deja, dėl šios priežasties dažnai būna partrenkti.
- Kokia dabartinė Tavo veikla Australijoje?
- Jau apie metus esu savanorė labdaros organizacijoje „Save the childrens Australia“, kuri padeda visame pasaulyje skurstantiems vaikams – šiuo metu daugiausia pinigų skiriama Sirijai ir Indonezijai. Mūsų organizacija visoje Australijoje turi daugybę parduotuvių, į kurias privatūs žmonės ar kompanijos aukoja jiems nebereikalingus daiktus, kuriuos mes parduodame, o gautą pelną paskirstome tiems, kam labiausiai reikia. Mano darbas yra vadovauti parduotuvei, taip pat, kadangi turiu patirties renginių organizavime, rengiu šventes, konferencijas.
- Ar smarkiai skiriasi Australija nuo Lietuvos? Kokius didžiausius skirtumus pastebėjai?
- Didžiausias yra sezonų skirtumas – kada Lietuvoje yra žiema, čia – vasara, kada ruduo, čia – pavasaris. Vis dar negaliu priprasti ir juokiuosi sakydama, kad Kalėdos yra vasarą. Taip pat ryškus yra erdvės skirtumas: Australijoje viskas labai platu – gatvės, namai, parkai. Taip pat prireikė laiko priprasti prie to, kad vasaros metu Australijoje nėra Lietuvoje įprastos ir kelias valandas trunkančios vakarinės prieblandos – čia saulėtą dieną mažiau nei per valandą pakeičia tamsi naktis.
- Gal galėtum „Jaunimo gido“ skaitytojams papasakoti, kaip švenčiamos Kalėdos Australijoje? Ar jaučiama Kalėdų dvasia, kai nėra sniego ir aplinkui vasara?
- Kalėdos čia, kaip ir visame pasaulyje, yra didelė šventė, tik čia jos yra vasarą. Kaip ir visur, žmonės puošia namus, tiek dirbtines, tiek natūralias eglutes. Labai įdomus ir neįprastas man pasirodė natūralios eglutės pirkimas – čia yra už miesto esančios specialios eglių fermos, į kurias nuvažiavus gali ne tik pats išsirinkti patikusį medį, bet ir pats jį nusipjauti (prie įėjimo duodamas vežimėlis ir pjautuvas).
Man asmeniškai ši tradicija labai patinka ir, manau, galėtų būti labiau tobulinama ir Lietuvoje. Kalėdos, tiek atvykėliams, tiek patiems australams yra siejamos su sniegu, jaukiais pietumis šiltuose namuose, todėl aš manau yra labai sunku pajusti tikrą Kalėdų dvasią, kalėdinius pietus valgant saulės apšviestame kieme. Be abejo, tokia Kalėdų šventė turi savotiško žavesio, tačiau tai neprilygsta Kalėdoms sningant.
Esate išvykęs į kitą šalį, ar norite papasakoti apie užsienyje apsigyvenusius draugus ar artimuosius? Pasidalinkite, kaip sekasi kurti gyvenimą svetur! Laukiame Jūsų laiškų el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Užsienis“.
