Ką šiais metais veiks politikai?

Kone visų šalies partijų dėmesys 2014-aisiais kryps į būsimus prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimus. Valdantieji taip pat žada tęsti pradėtus darbus, o opozicija – toliau kontroliuoti valdančiuosius. „Darbiečiai“ tikisi sėkmingos bylos baigties, „tvarkiečiai“ – kad nesubyrės koalicija, liberalai žada nesitaikstyti su N. Venckiene, o socdemai užsimena apie mokesčių reformą.

Socdemai ras daugiau laiko vidaus politikai

Socialdemokratas Algirdas Sysas LRT.lt sako, kad tai, ko valdantieji nesugebėjo įvykdyti 2013-aisiais, turės įgyvendinti 2014-aisiais.

„Reikia gerinti žmonių gyvenimą. Krizės metai realias gyventojų pajamas labai žiauriai sumažino ir tai atsiliepė vidaus vartojimui. Užduotis Nr. 1 – plėtoti darbo vietas, kelti užmokestį“, – tvirtina A. Sysas.

Pasak politiko, 2013-aisiais daug dėmesio ir žmogiškųjų resursų teko skirti ES pirmininkavimui: „Mūsų ministrai visą dėmesį turėjo skirti Europos politikai. Manau, dabar jie susikoncentruos [ties vidaus politika], kai pirmininkavimas bus perduotas. Jis parodė, kad galime tvarkytis europiniu lygmeniu.“

Pasak socialdemokrato, reikia spręsti klausimus ir dėl Konstitucinio Teismo (KT) nutarimų, ir dėl aukštojo mokslo bei sveikatos sistemos.

Savo ruožtu kita šios frakcijos narė – Birutė Vėsaitė – sako, kad prioritetu liks ir šildymo kainų mažinimas: „Tos savivaldybės, kurios perėjo prie biokuro, moka kur kas mažiau už šildymą. Šiaulių savivaldybė – daugiau kaip 20 proc. pigiau, Kaunas taip pat gavo nemažai paramos lėšų. Ne per naktį pereinama prie biokuro, pokyčių turėsime 2016-ųjų pradžioje. Vilniuje jų teks palaukti, ten reikia įdirbio. Taigi iškastinio kuro keitimas į biokurą – vienas iš prioritetų“.

„Nuo 2014-ųjų socialinių išmokų mokėjimas atiduodamas savivaldai, todėl gali iškilti iššūkių. Man atrodo, kad mes privalome padaryti rimtą mokesčių reformą, nes mus kritikuoja Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas.

Kapitalas apmokestinamas mažiausiai iš ES, o darbo apmokestinimas – labai didelis. Reikėtų rimtai peržiūrėti sistemą, kad nuo 2015-ųjų turėtume teisingą fiskalinę mokesčių politiką ir valstybė per BVP galėtų perskirstyti daugiau lėšų“, – LRT.lt komentavo A. Sysas.

Kol kas Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nepaskelbė oficialaus kandidato prezidento rinkimuose, nors, kaip teigiama, į šią kovą turėtų stoti europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė sako, jog paskelbus oficialų kandidatą bus mestos visos pajėgos, kad jis laimėtų. „Manome, kad tai būtų gera pamaina dabartinei prezidentei“, – LRT.lt sako B. Vėsaitė.

Kalbant apie rinkimus į EP, pasak B. Vėsaitės, vidutinės sėkmės atveju partija tikisi gauti 4 vietas, sėkmės – 5. Šiuo metu socialdemokratai Europos Parlamente turi 3 vietas – 1 mažiau nei konservatoriai.

Prezidento rinkimuose dalyvautų V. Tomaševskis

Sėkmingais 2013-uosius laiko Lenkų rinkimų akcija. „Istorinis įvykis mūsų partijai – metus išdirbo mūsų frakcija. Pirmą kartą turime 8 Seimo narius, esame valdančiosios koalicijos partneriai“, – LRT.lt sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Be to, LLRA gavo ir 1 ministro portfelį – Energetikos ministerijai vadovauja Jaroslavas Neverovičius.

Tarp nuveiktų darbų parlamentarė išskiria sutarimą su koalicijos partneriais dėl lengvatos turizmo sektoriuje, kuri įsigalios 2015-aisiais: „Manome, kad PVM lengvata paskatins naujų darbo vietų kūrimąsi ir Lietuvos, kaip patrauklios šalies, įvaizdžio gerinimą tarp kaimynių šalių“.

„Be abejo, savo vertybines nuostatas mūsų frakcija parodė balsuodama prieš Seimo narių atlyginimo pakėlimą. Manome, kad žmonės rinko mus tikėdami, kad rūpinsimės visų gerove. Džiaugiamės, kad nuo šių metų atstatytos valstybinės pensijos daugiavaikėms mamoms“, – tęsia R. Tamašunienė.

Tuo metu 2014-aisiais LLRA esą tikisi nuveikti ne mažiau. „Partijai bus darbingi metai, dveji rinkimai, todėl tas arkliukas privers padirbėti. Tikimės sėkmės“, – sako parlamentarė. Pasak jos, LLRA dar neapsisprendė, ar dalyvaus prezidento rinkimuose, tačiau jei nuspręs tą daryti, kandidatuoti į prezidentus turėtų partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Konservatoriai: sukūrėme naujas veiklos formas

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija, esanti opozicijoje, ne taip paprastai gali vardyti konkrečius darbus, LRT.lt pripažįsta šios frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

„Pagrindinė konstitucinė opozicijos pareiga – efektyvi parlamentinė valdančiųjų kontrolė. Manau, tą misiją mūsų partija atliko neblogai, sukurdama naujas veiklos formas, tokias kaip šešėlinė vyriausybė. To mūsų politinėje praktikoje nėra buvę“, – pažymi J. Razma.

Pasak parlamentaro, Vyriausybė šiemet pasižymėjo „dideliu neveiklumu ir mindžikavimu vietoje“, todėl parlamentinės kontrolės atsakomybės taip pat esą nebuvo itin plačios. „Galiu daryti tokią išvadą pagal savo kuruojamą susiekimo sritį. Įgyvendinti 3–4 pakankamai nereikšmingi punktai, nors priemonių plane šiais metais buvo numatyta keliasdešimt. Tai nėra čia kažką ypatingai prižiūrėti“, – skaičiuoja J. Razma.

Parlamentaras įsitikinęs, kad jo frakcija svarbiausias problemas sugebėjo išryškinti bei prižiūrėjo, kad nebūtų atsisakyta strateginių krypčių energetikoje. „Visas kryptis, išskyrus atominės energetikos, pavyko apginti ir užtikrinti darbų tęstinumą. Gaila, kad atominės energetikos srityje yra užsitęsęs neapibrėžtumo laikotarpis“, – apgailestauja J. Razma.

TS-LKD frakcijai taip pat esą rūpėjo, kad nebūtų pakenkta ekonomikos augimui neapgalvotais mokestiniais veiksmais. „Turime gerą ekonomikos augimą. Tenka tik apgailestauti, kad mūsų projektai dėl atlyginimų koeficientų didinimo atidėjimo aukštiems pareigūnams, politikams ir teisėjams buvo atmesti“, – tęsia J. Razma.

Pasak jo, socialinėje srityje konservatoriai gali pasigirti pasiekimu, kad daugiavaikėms motinoms, užauginusioms 5–6 vaikus, bus pradėtos mokėti valstybinės pensijos.

2014-aisiais TS-LKD stengsis kuo geriau pasirodyti būsimuose prezidento bei Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

„Dėl prezidento rinkimų kol kas esame nežinioje. Kol visi potencialūs kandidatai nepaskelbė, ar kandidatuos, mes nesame priėmę sprendimo – remti anksčiau palaikytą kandidatę ar kelti savo. [...] Rinkimai į EP svarbūs ne tik tuo, kad deleguotume į EP kuo daugiau krikščioniškas vertybes ginančių atstovų, bet ir paneigtume oficialiai skelbiamus reitingus. Nes yra atvejų, kad per rinkimus pasiekėme pastebimai geresnių rezultatų nei žadėdavo priešrinkiminiai sociologiniai tyrimai, nuomonių apklausos“, – LRT.lt sako J. Razma.

Jo teigimu, partijai rinkimuose į EP svarbu išlikti tarp lyderių. Šiuo metu TS-LKD ten turi 4 atstovus.

„Tvarkiečiai“ kaip vieną didžiausių iššūkių laiko euro įvedimą

Savo ruožtu Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Andrius Mazuronis LRT.lt tikina, kad pagrindinis tikslas Vyriausybei 2013-aisiais buvo pradėti dirbti bei vykdyti tuos pažadus, kurios dalijo prieš rinkimus 2012-ųjų pabaigoje.

„Išskirčiau tęsiamus energetinius projektus. Konservatoriai oponavo, kad viskas sugrius, atėjusi naujoji dauguma viską sustabdys. Nieko panašaus, džiugu, kad ir prezidentė tą pastebėjo“, – pažymi A. Mazuronis.

„Tvarkietis“ džiaugiasi minimalios algos padidinimu iki 1 tūkst. Lt, nes tai esą taip pat buvo vienas iš valdančiosios koalicijos pažadų.

Parlamentaras tikisi, kad teigiama kryptis, pradėta 2013-aisiais, toliau bus sėkminga. Vienas didžiausių iššūkių valdančiajai koalicijai, įsitikinęs politikas, bus artėjantys rinkimai.

„Kiekviena politinė jėga nori akcentuoti savo programinius dalykus, pažadus, todėl atsiranda mažiau stabilumo koalicijoje. Tačiau, esu įsitikinęs, politinė branda nugalės ir rinkimai praeis politiškai švelniai, nesukeldami rimtesnių pasekmių ar įtampų valdančiojoje daugumoje“, – viliasi A. Mazuronis.

„Tvarkiečio“ nuomone, ateinančiais metais nepaprastai svarbus vaidmuo teks Finansų ministerijai, kuri derėsis su Europos Komisija (EK) dėl įvertinimų, kaip Lietuva pasiruošusi įsivesti eurą 2015-aisiais. „Aš tai vertinu kaip vieną didžiausių iššūkių 2014-aisiais, ir tikiuosi, kad jis bus sėkmingas“, – LRT.lt sako „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys.

Pasak A. Mazuronio, kol kas sunku pasakyti, ar partija „Tvarka ir teisingumas“ kels savo kandidatą prezidento rinkimuose, tačiau bet kuri stipri, solidi partija esą turėtų kelti savo kandidatą visuose rinkimuose. Ši partija EP dabar turi 2 mandatus, ne mažiau tiek „tvarkiečiai“ norėtų gauti ir per gegužę vyksiančius rinkimus.

Liberalai: būsime aktyvūs prezidento rinkimų kampanijos dalyviai

Liberalų sąjūdžio narys Gintaras Steponavičius, kaip ir opozicijoje esantys konservatoriai, pripažįsta, kad realizuoti savo sumanymus 2013-aisiais nebuvo lengva.

„Nepaisant to, stiprėjame, narių skaičius auga. Į mūsų gretas įsiliejo didelė dalis giminingų partijų, liberalcentristų, narių – daugiau kaip 1 tūkst.“, – skaičiuoja Seimo narys.

Anot G. Steponavičiaus, Liberalų sąjūdžio frakcija 2013-aisiais stengėsi būti konstruktyvi opozicija ir paremti tuos sprendimus, kurie atrodė prasmingi.

„Pavyzdžiui, dėl teritorijų planavimo procedūrų supaprastinimo ar panašių reikalų. Kėlėme ir savo iniciatyvas, tokias kaip „Sodros“ lubų įvedimas, stengėmės visais įmanomais politinio veikimo būdais apginti dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių interesus“, – nuveiktus darbus vardija G. Steponavičius.

Tuo metu 2014-aisiais liberalai esą ruošis būsimiems rinkimams. Rinkimuose į EP liberalai sieks gauti 1–2 mandatus, šiuo metu jie turi 1.

„Seime būsime tie, kurie stiprins ir tęs pradėtus darbus bei iniciatyvas. Vieną jų, dar nesibaigusią, galiu pasakyti – liberalai nesitaikstys ir nebus abejingi tokiems politikams kaip Neringa Venckienė, kuri vengia atsakomybės ir neatlieka savo tiesioginių pareigų“, – teigia G. Steponavičius.

„Darbiečiams“ 2013-ieji buvo neramūs

Darbo frakcijos narė Virginija Baltraitienė LRT.lt sako, kad 2013-ieji šiai partijai buvo normalūs metai, frakcija dirbo naujos sudėties, tokios, kokios nebuvo pirmoje kadencijoje, prisijungė daug naujų žmonių. „Manau, kad mes sėkmingai išlaikėme 2013-uosius. Žinoma, tiek frakcijai, tiek partijai tai buvo neramūs metai, daug ekstremalių pokyčių, bet apskritai juos vertinčiau teigiamai“, – komentavo V. Baltraitienė.

Parlamentarė pažymi, kad partijos vertinimas bus matomas po rinkimų.

„Tikimės kuo geresnių rezultatų. Mūsų tikslas – kad kandidatas prezidento rinkimuose patektų į antrą turą. Manau, pagal tai, kokius kandidatus dabar turime, tai visiškai įmanoma, tik reikia dirbti. Rinkimuose į EP tikimės ne mažiau 1 mandato.

Žinoma, 2014-aisiais ruošimės ir savivaldos rinkimams. Tikimės produktyvaus darbo koalicijoje, Vyriausybėje ir Seime. Gal baigsis ir apsižodžiavimai, taip pat tikimės, kad viskas gerai baigsis su byla“, – LRT.lt kalbėjo V. Baltraitienė.