Pasirodo, tai pasiutusiai naudinga ir sūrio gamintojams, ir kelininkams, ir, žinoma, vairuotojams, rašo „The New York Times“.
Tiesą, ledą nuo asfalto Viskonsine tirpdys ne sūris, o šalutinės medžiagos, susidarančios sūrio gamybos metu – sūrymas, kuriame mirkomi sūriai. Būtent tokiu sūrymu visą gruodį laistomos Milvokio gatvės.
„Geriausias – provolonės ir mocarelos sūrių sūrymas, - „The New York Times“ pasakojo kelių tarnybos atstovas Jeffrey A. Tewsas. – Jame – didžiausia druskos koncentracija. Beveik nereikia nieko pridėti – belieka tą sūrymą išpurkšti ant gatvių.“
Toks sprendimas naudingas ir Viskonsino sūrio gamintojų pramonei (Viskonsinas yra daugiausiai sūrio pagaminanti JAV valstija), ir kelininkams. „Sūrininkams“ nebereikia sukti galvos, kur dėti sūrio gamybos atliekas, o kelininkams – iš kur gauti druskos kelių barstymui. Per žiemą sūrio gamintojai ir kelininkai sutaupys dešimtis tūkstančių dolerių, kuriuos sūrio gamintojai išleistų atliekų utilizavimo mokesčiams, o kelininkai – pirkdami akmens druską.
Įdomu ir tai, kad sūrio sūrymas į ledą virsta žemesnėje temperatūroje nei užtikrina įprastiniai kelių druskos mišiniai.
Tiesa, lazda turi du galus. Ne vienam skaitytojui, ko gero, šovė į galvą mintis – o kaipgi sūrymo kvapas? Ypač atšilus orams? Į šiuos klausimus atsakymas kol kas toks – niekas dėl to dar nesiskundė. Skirtingai nei tada, kai su ledu ir sniegu keliuose buvo mėginta kovoti melasos mišiniais (tada gyventojai skundėsi, kad iš lauko įėjus į patalpas, likdavo sunkiai išvalomi melasos pėdsakai).
Valdininkai viliasi, kad klumpančių ir uodžiančių, kuo kvepia ar dvokia asfaltas, taip ir neatsiras.
