Psichologinis spaudimas darbe - gan populiarus reiškinys. Darbuotojai yra uždaroje erdvėje, kur yra simpatijų ir antipatijų, asmeninės ir profesinės problemos. O jau dėl kilimo karjeros laiptais biuras virsta tikru kovos lauku.
Šiandien pakalbėsime apie du psichologinio spaudimo tipus - mobingą ir bulingą.
Mobingas - tai emocinės prievartos būdas, pasireiškiantys kolektyviniu vieno iš bendradarbių pjudymu. Čia gali dalyvauti tiek vadovai, pavaldiniai, tiek ir visas kolektyvas.
Bulingas - tai mobingo (emocinės prievartos) rūšis, pasireiškianti patyčiomis. Pavyzdžiui, kai direktorius tyčiojasi iš sekretorės ar vienas bendradarbis nuolat tyčiojasi iš kito, rangu jam lygaus.
Mobingo ir bulingo pasireiškimai
Psichologai išskiria daugiau nei keturiasdešimt penkis skirtingus šių psichologinių atakų tipus. Papasakosime apie populiariausius.
Tai tarnybinės informacijos šaltinių slėpimas. Pavyzdžiui, kolegos tyčia „pamiršta“ perduoti aukai svarbią tarnybinę informaciją.
Pasiekimų ignoravimas. Bendradarbis negiriamas už sėkmingai atliktą darbą, jam neskiriamos premijos, jis nesiunčiamas į komandiruotes. Tuo tarpu kiti už panašius nuopelnus apdovanojami.
Svarbus momentas! Visi kolegos mato, kad auka yra pjudoma, tačiau tyli, kad patys netaptų aukomis. O iš dalies ir palaiko šią tendenciją.
Izoliacija nuo asmeninių kontaktų. Bendradarbis nekviečiamas į gimtadienius, į kavagėrius, su juo niekas nepietauja, nesisveikina, šaltai elgiamasi per korporatyvinius vakarėlius.
Moralinė prievarta - dažniausia apraiška kolektyvuose. Bendradarbis nekviečiamas į svarbius susirinkimus, juokiamasi ar garsiai kalbama, kai šis svarbiais reikalais kalbasi telefonu arba bando susikaupti, platinamos paskalos ar kita neigiama informacija, auka be pagrindo įžeidinėjama ir kritikuojama. Jo nuomonė ir apsvarstymai nutraukiami. Jis apkraunamas darbu, o tuomet kritikuojamas, kad negali kokybiškai atlikti paprasčiausių užduočių.
Fizinė agresija gali būti tiek užmaskuota (bendradarbiai „atsitiktinai“ išmeta svarbius aukos dokumentus, jam nesant užkrauna jo stalą dėžėmis, popieriais, spintoje jo dokumentus nugrūda į tolimiausią kampą, „atsitiktinai“ ištrina svarbius dokumentus kompiuteryje), tiek ir reali (sunkių daiktų mėtymas į auką, smūgiai, peštynės).
Aštuonios paplitusios mobingo priežastys
Mobingo priežastys kiekvienoje konkrečioje organizacijoje gali būti skirtingos, tačiau iš dalies tai..
- Konkurencija ir noras užimti aukos vietą. Pavyzdžiui, kažkas iš bendradarbių siekė paaukštinimo, o čia priėmė naujoką su neva geresne kvalifikacija.
- Bendradarbių pavydas. Pavyzdžiui, aukai viskas taip gerai sekasi, darbas geras, vyras auksinis, vaikai pirmūnai, alga didelė, vadinasi, jam reikia sugadinti gyvenimą.
- Noras įsitvirtinti kito sąskaita. Šis noras susijęs su siekiu dominuoti, kompensuojant savo nevisavertiškumą, neprofesionalumą, nemokėjimą bendrauti.
- Aukos kompleksas. Daugelis bendradarbių pasąmoningai provokuoja kitus žiauriai elgtis su jais. Jie rodo savo bejėgiškumą, bendrauja maldaujamu tonu, zyzia ir skundžiasi savo gyvenimu bei likimu.
- Noras prasiblaškyti. Ofisinis gyvenimas dažnai būna vienodas ir nuobodus, ir visa tai provokuoja žmones ieškoti pramogų. Beje, psichologinis pažeminimas atneša pasitenkinimo kur kas didesniam kiekiui žmonių, nei kad mes galvojame. Todėl kaip auka pasirenkamas pats mandagiausias ir pažeidžiamiausias žmogus, nesugebantis deramai atsakyti. Tuomet spektaklis tampa dar patrauklesnis.
- Kadrų politikos klaidos ir darbo kodekso pažeidimai. Pavyzdžiui, dėl neteisingo darbo paskirstymo gali atsirasti pareigų dubliavimasis, o dėl to neišvengiama konfliktų.
Dėl neteisingai paskirstytų pareigų laikinai nesant vienam bendradarbiui viskas suverčiama negalinčiam atsisakyti kolegai, dažnai net papildomai nesumokant. Daug iš jo ir pareikalaujama.
- Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai. Mobingas būdingas daugeliui organizacijų, kur tarp kolegų esti giminystės ar intymūs ryšiai.
Dvi pagrindinės bulingo priežastys
Bulingas - agresyvesnis mobingo pasireiškimas. Jis gali būti sukeltas arba konkretaus žmogaus agresyvumo ir psichologinių problemų, arba išprovokuotas pačios aukos silpnumo. Agresorius paprastai turi daugiau resursų - daugiau valdžios, informacijos, išsilavinimo lygio, finansų, ryšių ir pažinčių. Visa tai gali jam atrišti rankas, jei jis pasižymi šiomis išvardintomis problemomis:
Impulsyvumu, nenugalimu noru pajungti kitus savo valdžiai, žiaurumu, atjautos kolegoms nebuvimu, kurį galima apibūdinti žodžiais: „Jūs man dar pašokinėsite. Jūs manęs dar nepažįstate.“
Problemomis su saviverte: „Visi kvaili, tik aš vienas protingas“ arba „Visi jūs tinginiai, aš vienas už visus dirbu“.
Noru apie žmones spręsti tik remiantis asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis. Jei žmogus nepatiko, jis iš jo tyčiosis.
Įpročiu „žaisti“ į agresorių. Agresorius jau neįsivaizduoja, kaip dar galima vadovauti darbo procesui.
Psichologinės aukos problemos taip pat gali sukelti aplinkinių agresiją. Pavyzdžiui, jei žmogus kenčia nuo aukos komplekso, jis būtinai pritrauks savo pusėn nors vieną agresorių.
Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau būkite atsargūs nuo pat pradžios. Ypač jei jau buvote susidūrę su ofisiniais konfliktais savo karjeroje. Prieš įsidarbindami kompanijoje, susirinkite apie ją informaciją, pasikalbėkite su tais, kurie ten jau dirba, paskaitykite atsiliepimų internete. Ypatingą dėmesį atkreipkite į kadrų kaitą, konfliktiškumą, bendrą atmosferą.
Jei jūs - naujokas kompanijoje, nepirškite savo draugijos kitiems. Laikykitės neutraliai ir draugiškai su visais be išimties. Pirmą dieną galima apsirengti kukliau, paskui orientuotis pagal situaciją.
Naujokams ar seniai dirbantiems nereikia pamiršti - aplinkinių pavydas gali pasireikšti bet kurią akimirką. Todėl neverta provokuoti pavyduolių, akcentuoti savo intelektualinį pranašumą (geriau jau susikoncentruoti į kokybišką užduočių atlikimą), girtis sveikata, puikia psichologine atmosfera šeimoje, brangiu pirkiniu ar kelionėmis.
Prisiderinkite prie korporatyvinės kultūros - lankykitės vakarėliuose, po lygiai susimeskite gimtadieniams ir jubiliejams. Variantas „neturiu pinigų, eikite be manęs“ - netinka. Jei jus kviečia padėti organizaciniuose reikaluose - neatsisakykite, tokie renginiai suvienija kolektyvą, padeda atsitraukti nuo rutinos ir atsiskleisti kūrybiškai.
Nevėluokite į darbą ir neužtrukite po pietų. Būkite tvarkingi, iki minimumo sumažinkite galimų klaidų tikimybę. Dirbkite taip, kad kolegos negalėtų apkaltinti jūsų neprofesionalumu. Jei reikia, atsiribokite nuo emocijų. Šis būdas itin naudingas esant bulingui.
Bet kokiame kolektyve yra tie, kurie aktyviai dalyvauja pjudyme, ir tie, kurie užima neutralią poziciją. Pabandykite juos palenkti į savo pusę ir susidraugauti. Kuo daugiau kolegų bus jūsų pusėje, tuo sunkiau bus puolantiesiems. Bent jau nesijausite atskalūnu ir jums bus paprasčiau susidoroti su puolimais. O bulingo situacijoje galėsite aplink save suburti bendraminčius, apsiginkluoti profesionalia pagalba ir kartu kovoti prieš agresorius. Pavyzdžiui, jei vadovas pamatys, kad auką kolektyvas vertina, jis sumažins savo agresijos lygį.
Nerėkite ir neįžeidinėkite. Tai tik pademonstruos jūsų pažeidžiamumą ir bejėgiškumą. Be to, toks elgesys gali dar labiau įkaitinti užpuolikus.
Neatviraukite su vadovu ar kolegomis, jei įtariate, kad jie linkę į bulingą. Jei jūsų klausinėja, bando užmegzti atvirą pokalbį, papasakokite ką nors neutralaus. Ir niekuomet blogai nekalbėkite apie kolegas. Bet kokia atsitiktinė iš jūsų lūpų išskridusi frazė gali atsigręžti prieš jus.
Tiesus pokalbis su pagrindiniu agresoriumi taip pat gali pasisekti. Šis būdas sudėtingas, kadangi reikalauja tam tikrų aukos moralinių jėgų. Tačiau, kaip rodo praktika, suveikia netikėtumo efektas - juk niekas iš aukos nesitiki tokio elgesio.
Kartais pakanka netgi paprasčiausio fakto konstatavimo arba pagalbos prašymo (pradžiai gana paprašyti ko nors neutralaus). O toliau reikia veikti pagal situaciją. Žinomi atvejai, kai agresorius tiek pavargsta vaidinti vaidmenį, kad net bando susidraugauti su auka, juolab jei ji pasirodo esanti nekvaila ir diplomatiška.
Žinoma, daugeliui mobingo aukų paprasčiau būna išeiti iš darbo nei gadinti savo nervus. Tai veiksmingas būdas, tačiau nereikia pamiršti, kad būtina nuolat dirbti su savimi ir neleisti savęs įžeidinėti, kitaip situacijos kartosis.
