Oro ir vandens temperatūra Kanarų salas lepina visus metus: žiemos mėnesiais čia - 20-23, vasarą – 25-30 laipsnių šilumos. Smėlėtų paplūdimių apsuptą Fuerteventūrą ispanai vadina Europos Karibais, ją ypač myli įvairių vandens sporto šakų entuziastai.
Atsidūrusi Fuerteventūroje žiemą, negaliu atplėšti akių nuo turkio spalvos jūros, geltonuojančių smėlio kopų ir žydru dangumi žaismingai skriejančių baltų debesėlių. Miesteliai, parkai ir viešbučiai skendi žalumoje. Šioje saloje palyja retai, todėl žalumos yra tik ten, kur žemė dirbtinai drėkinama. Nelaistomi čia veši tik kaktusai ir menki krūmokšniai.
Idiliški paplūdimiai ir plačios kopos
Aplink 210 km ilgio salą driekiasi 77 kilometrai paplūdimių ir paplūdimėlių. Daugiausia jų – šiauriniame ir pietiniame salos galuose. Fuerteventūroje kur kas mažiau turistų nei Tenerifėje ar Gran Kanarijoje, čia dar yra keletas ramių žvejų kaimelių. Visa sala - UNESCO saugomas biosferos rezervatas.
Šiauriniame salos gale, prie Koralecho miesto, dunkso vėjo supustytos Koralecho kopos. Nors tai Koralecho gamtos parkui priklausanti saugoma teritorija, po kopas leidžiama vaikščioti, kopti į viršūnes ir čiuožinėti šlaitais kiek širdis geidžia. Palei šias kopas driekiasi nudistų paplūdimiai.
Kotiljo – romantikams
Vakariniame kyšulio krante, priešingoje pusėje nei Koralecho kopos, išsirikiavę keli ramūs ir idiliški Furteventūros paplūdimiai. Čia užutekius ir įlankėles nuo vėjų užstoja uolos, dugnas ilgas ir smėlėtas, vaizdai lyg iš paveikslo. Toks grožis tęsiasi nuo Kotiljo miestelio iki Tostono švyturio. Šie paplūdimiai – vandens pramogų aistruolių rojus.
Atokiai salos kamputyje pasislėpęs Kotiljo miestelis saulei leidžiantis pakeri ramybe ir tyla. Į krantą tingiai ritasi paskutinių spindulių nurausvintos bangų keteros. Snaudžiančiame žvejų uoste girdėti, kaip gležnos bangelės tapšnoja besisūpuojančių laivų šonus. Į įlanką žvelgiantys restoranėliai - puiki vieta romantiškai pavakarieniauti.
Vulkaninės kilmės sala
Salos gilumoje visu gražumu atsiskleidžia vulkaninė Fuerteventūros prigimtis. Pakelėse stūkso virtinės nudūlėjusių krateriukų, plyti šiurkščios lavos lygumos ir suversti riedulių kalnai. Vandenyje irgi matyti susiraitę ir sustingę lavos verpetai.
Važiuojant salos viduriu abipus kelio atsiveria Egipto dykynes primenantis peizažas. Nenuostabu – geografiškai šios platumos priklauso Afrikos žemynui: vos už 100 kilometrų į Vakarus bangos atsimuša į Maroko ir Vakarų Sacharos krantus.
Sotavento abejingų nepalieka
Vandens sporto entuziastus labiausiai vilioja salos pietuose, prie Kosta Kalmos kurorto geltonuojantys Sotavento paplūdimiai. Kadaise sala baigėsi ten, kur dabar yra Kosta Kalmos miestas. Tuomet Sotavento paplūdimių vietoje, tarp Fuerteventūros ir piečiau nuo jos iškilusios salelės, tyvuliavo 15 kilometrų pločio sąsiauris.
Sąsiaurį užnešus smėliui, abi salos susijungė. Dabar sąsiaurio vietoje, nuo vieno salos krašto iki kito, driekiasi platus ir ilgas Chandijos kopų ruožas. Dar piečiau, Moro Chablės link tęsiasi Butihondo paplūdimys. Erdvės tiek daug, o apsidairius aplink matyti vos keletas žmonių.
Sotavento paplūdimyje kasmet vyksta pasaulinės burlenčių ir jėgos aitvarų varžybos. Smėlėtas dugnas persišviečia nuplaukus net ir toli nuo kranto. Tikri entuziastai gali apsigyventi viešbučiuose prie čia įsikūrusių vandens sporto centrų ir visas atostogų dienas mirkti vandenyje. Šią idėją ateičiai jau pasidėjau į saugų kampelį.
Burlentės pagundos
Veidą glosto nuo Atlanto dvelkianti gaiva. Švelnus vėjelis ir šiltos bangos kviečia išmėginti burlentę Sotavento paplūdimyje įsikūrusiame „Rene Egli" vandens sporto centre. Čia veikia visa vandens sporto atostogų infrastruktūra: nuo viešbučio į reikiamus paplūdimius atveža nemokamas autobusiukas, dirba sporto reikmenų parduotuvės, įvairių vandens sporto šakų mokyklos, galima išsinuomoti plaukiojimo priemones, įrangą ir aprangą.
Naujokams pirmiausia leidžiama išmėginti kokią nors priemonę nemokamai, o po to galima rinktis patinkantį kursą. Dešimties valandų trukmės burlenčių kursas pradedantiesiems (išskirstomas į kelias dienas) asmeniui kainuoja maždaug 250 eurų. Instruktoriaus nuomone, per tiek laiko galima išmokti valdyti burlentę.
Su kolege Jekaterina ir dar keliomis merginomis nusprendę pamėginti buriuoti, atidžiai klausomės instruktoriaus, kol šis, manevruodamas burlentę ant smėlio, kantriai aiškina, kur reikia statyti kojas, kaip pritūpti, kaip pakelti burę iš vandens, apsisukti aplink stiebą ir pagauti vėją nenukritus nuo lentos.
Viskas aišku tol, kol burė ant smėlio. Visai kas kita - pakartoti veiksmus vandenyje. Lenta po kojomis siūbuoja, burė maskatuojasi vėjyje, horizontas linguoja, galva sukasi... Matau, kaip Jekaterina, neišlaikiusi pusiausvyros, pūkšteli į vandenį. Krentu ir aš. Vėl stoju ant lentos. Ir vėl krentu.
Trečiuoju bandymu pasiseka išlaikyti pusiausvyrą. Lenta po kojomis nebelinguoja, vėjas pūsteli į burę ir – viso gero, skrieju tolyn į jūrą. Tačiau mano buriavimo džiaugsmas neilgai tęsiasi – vandens motociklu atbirbęs gelbėtojas pareiškia, kad per toli nuplaukiau ir, privertęs lipti nuo lentos ant motociklo, grąžina į krantą, kartu partempdamas ir burlentę.
Laikas tirpsta nepastebimai. Dar keli pasiplaukiojimai, ir instruktorius liepia lipti iš vandens. O taip nesinorėtų! Mėginu paskutinįsyk pasprukti į jūrą, bet veltui – nepraslystu nepastebima pro instruktoriaus akis. Tenka sukti kranto link. Traukiu burlentę į krantą ir guldau ant smėlio. Jau žinau, kaip kitąsyk Fuerteventūroje praleisiu atostogas.
Jėgos aitvarai
Kitas ilgas ir platus Sotavento paplūdimio ruožas skirtas jėgos aitvarų entuziastams. Prie jo palmių giraitėje įsikūręs jėgos aitvarų centras. Jėgos aitvarų kursai brangesni, bet ir mokslas - kur kas sudėtingesnis.
Norintiems tik pajausti jėgos aitvarų pramogos skonį, pakanka išklausyti trijų valandų įvadinį kursą. Toks malonumas „Rene Egli" vandens sporto centre atsieis apie 150 eurų. Šešių valandų pradedančiųjų kursai kainuoja apie 300 eurų – lygiai tiek, kiek tokios pat trukmės pažengusiųjų kursai. Pasiryžę išmokti šio meno po abiejų kursų gauna pažymėjimą, leidžiantį „kaituoti".
Vėjaračiai, irklentės, banglentės
Dar toliau besidriekiantis Sotavento paplūdimio ruožas – vėjaračių teritorija. Norintys išmokti skrieti vėjaračiu turi išklausyti 1-2 dienų kursą.
Sotavento paplūdimyje galima išmėginti ir irklavimą atsistojus ant lentos – irklentės. Įvaldę šį meną jūroje atrodo egzotiškai it indėnai, manevruojantys siauras kanojas Amazonijos upėse.
Atokiau nuo ramių Sotavento užutekių galima čiuožti ir banglentėmis. Šiaurinę salos dalį dėl aukštesnių bangų banglentininkai myli dar labiau.
Visomis šiomis vandens pramogomis galima džiaugtis ir šiaurinėje, ir pietinėje salos dalyse - paplūdimiuose savo paslaugas siūlo daugybė vandens sporto centrų.
Baidarės ir kanojos
Kitą dieną į burlenčių kursus Tarachalecho paplūdimyje pavėlavome. Teliko vienintelis pasirinkimas - pasiplaukioti Tarachalecho pakrante baidarėmis. Šiame ramiame miestelyje taip pat veikia vandens sporto centras ir PADI nardymo centras.
Slysdama per bangas netrukus suvokiu, kad po burlentės sėstis į baidarę – ne kokia idėja. Nuobodoka, veiksmo mažai – kur kas nykiau nei upėje. Vėjas neša į jūrą ir be burių, net irkluoti nereikia.
Visai kas kita – sugrįžti į krantą. Jekaterina po valandėlės suka atgal. Po kiek laiko pliuškentis įgrįsta ir man, bet pasukusi sausumos link, po kelių minučių suprantu, kad kelionė užtruks.
Plušu su irklu kiek įmanydama, bet nejudu iš vietos. Vos paleidžiu irklą – vėl skrieju į jūrą. Gal ir gerai, kad šiandien neturiu burės. Nuo kranto pučiantis vėjas, matyt pokštaudamas, verčia mikliai mankštinti raumenis. Paplūdimį matau toli, sėdint vandens lygyje, jis atrodo horizonte.
Visai nusiplūkiu, bet nesimato, kad bent kiek stumčiausi į priekį. Krante, žinoma, dirba gelbėtojai su žiūronais. Mojuoti ar nemojuoti? Nusprendžiu nemojuoti ir vėl kimbu į irklą. Paprakaitavusi pora valandų pagaliau pasiekiu juodą smėlį. Tą dieną daugiau pramogų nebereikia – net ir burlentės.
Paplūdimys prie Tarachalecho – juodo vulkaninio smėlio. Dugnas čia staigiai gilėja, o vandenyje yra didelių akmenų ir lavos darinių. Kainos Tarachalecho vandens sporto centre žemesnės, tačiau buriuojant kristi į vandenį ten, kur negilu – kur kas baisiau. Tuo įsitikinu kitą dieną vėl atsistojusi ant burlentės. Apsibrozdinu kelius ir rankas, bet tai – jau kita istorija.
Laivai, jachtos ir katamaranai
Mylintys vandens stichiją, bet nenorintys sušlapti gali pasiplaukioti palei Fuerteventūros krantus jachtomis, laivais ir katamaranais. Įdomiausi - trumpi kruizai iš Koralecho uosto, plukdantys prie Vilkų salos.
Laukiniai Kofetės paplūdimiai
Vakarine pietinio Fuerteventūros kyšulio pakrante tęsiasi dantyti skardžiai bei sunkiai pasiekiami Kofetės paplūdimiai. Virš jų vakarais kabo debesėlis, susitelkiantis aplink Chandijos kalnuose esančią aukščiausią - 807 m aukščio - Zarzos viršūnę.
Vandenynas vakarinėje salos pusėje audringesnis, bangos didesnės, vėjas stipresnis. Erdvės pojūtis svaigina. Stichijos mėgėjai Kofetėje jaučiasi it žuvys vandenyje. Tačiau maudytis šiuose paplūdimiuose pavojinga dėl povandeninių srovių ir nelygaus dugno.
Į Kofetės paplūdimius ne taip lengva patekti. Atvykti čia galima turizmo agentūrų visureigiais. Vienintelio iš Moro Chablės į Kofetę vingiuojančio kelio danga – smulkūs, aštrūs lavos akmenukai. Važiuojant jie šokinėja iš po ratų, daužosi į automobilių šonus ir stiklus.
Nuomodamiesi automobilį Fuerteventūroje nepamirškite, kad transporto priemonės draudimas šiame salos pakraštyje negalioja, draudimo kompensacijos neišmokamos. Jei kas nors atsitiks automobiliui – teks susimokėti patiems.
Kelias ne toks ir trumpas – suvažinėti pirmyn ir atgal nuo Moro Chablės pro Chandijos iškyšulį į laukinius paplūdimius prireiks 6-7 valandų. Kelias driekiasi smėlynais, sausomis dykynėmis ir slėniais. Ši atkarpa - vienas iš egzotiškiausių salos gabaliukų.
Kaip nuvykti į Fuerteventūrą?
Tiesioginius skrydžius į Fuerteventūrą iš Varšuvos vykdo Lenkijos kelionių agentūra „Itaka". Keliones galima užsisakyti daugumoje Lietuvos kelionių agentūrų. Į Varšuvos oro uostą iš Vilniaus ir Kauno patogu nuvykti dukart per dieną kursuojančiu „Simple Express" autobusu. Nusipirkus „Simple Express" bilietą į oro uostą, centrinėje Varšuvos autobusų stotyje lauks taksi, kuris nemokamai nuveš į oro uostą. Grįžtant taksi lauks oro uoste nurodytu laiku ir atveš į stotį prieš išvykstant autobusui.
Taip pat galite skristi į Barseloną, Madridą ar Malagą ir iš ten - į Fuerteventūrą. Belieka internete surasti pigiausią ir patogiausią variantą.
