Mat besirungdami dėl pensininkų simpatijų politikai dažnai pamiršta ne tik savo pačių žodžius, bet ir savo politinę orientaciją.
Bene didžiausią nuostabą čia kelia konservatoriai. Ekonomistė Violeta Klyvienė pastebi, jog staiga dešinieji pradėjo elgtis tarsi kairieji. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vadovas Ramūnas Vilpišauskas įspėja, jog žarstymasis deklaracijomis ir pažadais gali netrukus virsti į eilinę senjorų nepasitenkinimo valdžia bangą.
Kalba apie milijardą, kurio nėra
Pinigų poreikis pensijų kompensavimui – daugiau nei milijardas litų. Nors politikai vienas po kito viešumon siunčia receptus, iš kur tą milijardą išpešti, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims V. Klyvienė jais tikėti nelinkusi.
„Nelabai rimtai skamba visi tie dalykai. Gali suprasti politikus – buvo priimtas sprendimas atstatyti darbo užmokestį politiniam elitui, ko reikalavo Konstitucinis Teismas savo sprendimu. (...) Kodėl reikėjo pradėti ne nuo pensijų, o nuo algų? Tai, manau, ne vienam rinkėjui kelia klausimų. Skubėjimas su dabartiniu biudžetu padalinti tuos pažadus, grindžiant juos ypatingai tokiais dalykais kaip viršplaninės pajamos, mano nuomone, yra neteisingas. Ir šiek tiek esu nusivylusi opozicijos reikalavimais įstatyme tai numatyti. Nes tai kertasi tiek su mūsų Fiskalinės drausmės įstatymu, tiek su Europos Sąjungos fiskalinės priežiūros procedūromis, dėl kurių buvo tiek kovota“, - DELFI teigė ekonomistė.
Kalbos apie pensijas – nieko gero euro įvedimo planams
„Danske Bank“ analitikė taip pat pažymėjo, kad Lietuva ruošiasi antrajam bandymui įsivesti eurą. Esą tokiomis aplinkybėmis net kalbos apie papildomas valstybės išlaidas gali būti labai žalingos.
„Jeigu kitų metų vidury, vertinimo (dėl Lietuvos atitikimo euro zonos reikalavimams – DELFI) įkarštyje, atsiras tokių siūlymų „lyg ir prasmuksime“, tikrai atrodysime nelabai rimtai. Ir, mano nuomone, vien ta eskalacija ir dabartinė diskusija kelia grėsmę tam pačiam teigiamam raportui. Šiandien dienai jau turbūt ne infliacijos rodiklis kelia didžiausią grėsmę (euro įvedimui – DELFI), o fiskalinio deficito rodiklis“, - aiškino pašnekovė.
Pasak jos, jei Lietuvos ekonominė padėtis būtų panaši į Estijos, būtų galima tokius pažadus dalinti. Tačiau šiuo metu iki Estijos dar labai daug trūksta. „Mes ne estai. Jokių rezervų neturime. Strateginis mūsų tikslas – įsivesti eurą. Ir kaišioti pagalius tokiais pareiškimais, mano nuomone, tikrai neatsakinga. Net jeigu tai ir yra gana socialiai jautrus klausimas“, - pabrėžė V. Klyvienė.
Dešinieji virsta kairiaisiais
Batalijas dėl pensijų atstatymo pašnekovė sieja su artėjančiais prezidento ir Europos Parlamento rinkimais.
„Pensininkų balsas, be abejo, aktualus. Ir ne tik Lietuvoje“, - konstatavo V. Klyvienė.
Anot jos, susiklosto paradoksali situacija, kai politinės partijos tarsi apsikeičia ideologijomis.
„Matome, kad dešiniosios pakraipos politikai gali staiga pradėti elgtis kaip kairiosios pakraipos. O kairieji – kaip dešinieji. Tą šiandien turbūt ir matome, kai eina kalba apie pensijas“, - sakė V. Klyvienė.
Rizikuoja senjorų balsais
„Vyksta tam tikras parodomasis šou Seime. Ne visai pagrįsti siūlymai teikiami. Ypač kai kurių opozicijoje esančių politikų. (...) Tai, kas vyksta pastarosiomis dienomis, svarstant šį klausimą, iš tiesų panašiausia į pasirodymą, norint atkreipti į save vyresnių rinkėjų dėmesį“, - DELFI teigė politologas, pažymėdamas, jog šiame politiniame teatre bene labiausiai išsiskiria konservatorių politikai.
Pasak jo, konservatoriai kardinaliai pakeitė toną, palyginti su tuo, kokią retoriką jie naudojo patys būdami valdžioje.
„Čia toks politinis spektaklis, kuris reguliariai pasikartoja Seime. Net nepriklausomai nuo to, kas yra pozicijoje, o kas – opozicijoje. Dėl to šiek tiek gaila, nes galiausiai žmonės apskritai turbūt nustoja tikėti ir klausyti tokių pažadų. Nes jie teikiami neapgalvojus ir nepasvėrus“, - tęsė R. Vilpišauskas.
Tuo tarpu premjeras Algirdas Butkevičius laviruoja tarp dviejų garsiausiai apie pensijų atstatymą kalbančių politinių jėgų – tarp valdančiųjų šią idėją keliančios Darbo partijos bei ne mažiau garsiai besireiškiančių opozicinių konservatorių. R. Vilpišausko nuomone, Vyriausybės vadovo bandymai nuosaikiau pažiūrėti į pensijų klausimą ir neskubėti su pažadais
„Tai gali būti mėginimas rasti kompromisą ir išlaviruoti tarp poreikių mažinti biudžeto deficitą bei suteikti viltį dėl pensijų kompensavimų. Gal tai iš tiesų rimti ketinimai. Bet kol nėra pateiktas konkretus planas su sumomis ir nurodytomis žmonių grupėmis, labai sunku rimtai vertinti tokius pasvarstymus“ , - dėstė R. Vilpišauskas.
Politologo nuomone, dėl pensijų atstatymo viešumoje besipešantys politikai pirmiausiai rizikuoja balsais tų, kurių simpatijas siekia pelnyti.
„Kuriama dirva eiliniam vyresnių žmonių nusivylimui politikais. (...) Tokia tikimybė yra gana didelė“, - reziumavo R. Vilpišauskas.
DELFI primena, jog batalijos dėl pensijų kol kas apsieina be rezultatų. Valdančiųjų polinė taryba pirmadienį nutarė porai mėnesių atidėti šį klausimą. Nutarta pensijų atstatymo klausimą perleisti naujai darbo grupei, kuriai vadovaus socialinės apsaugos ir darbo ministrė, „darbietė“ Algimanta Pabedinskienė. Kartu darbuosis finansų ministras, socdemas Rimantas Šadžius, kurio darbu dėl pensijų klausimo jau pradėjo viešai piktintis Seimo pirmininkė ir Darbo partijos lyderė Loreta Graužinienė.