„Man atrodo, tai yra valdžios pasityčiojimas iš tėvų institucijos ir be priežasties nuskriausta labai didelė vaikų grupė nuo 7 iki 13 metų“, - socialiniame tinkle piktinosi A. Tapinas.
Žurnalistas teigia, kad valstybės institucijoms nustatydamos amžiaus cenzą atima iš tėvų galimybę spręsti, kas naudinga ir kas žalinga jų vaikams. A. Tapino nuomone, tokie sprendimai atima galimybę tėvams praleisti laisvalaikį su savo vaikais ir kenkia legaliam kino verslui, nes skatina „piratavimą“, mat daugumos filmų nelegalios versijos yra prieinamos internete.
A. Tapinas pažymėjo, kad Vakarų šalyse filmams irgi nustatomas amžiaus cenzas, bet galutinis sprendimas lieka tėvų rankose, todėl lydimi tėčio ar mamos vaikai gali žiūrėti jiems patikusius filmus.
Į pirmą dalį vaikams galima, į antrą – pasvajokit
„Pirmasis filmas „Hobitas: nelaukta kelionė“ turėjo N-7 indeksą, o štai antrajam kažkodėl suteiktas N-13 indeksas. Mano manymu, taip padaroma didelė skriauda didelei daliai vaikų, kurie turėjo teisę pasižiūrėti pirmąjį filmą, tačiau dabar komisijos sprendimu jiems uždrausta žiūrėti jo tęsinį. Filmo žanras nepasikeitė, režisierius taip pat išliko tas pats. Kaip tėvams paaiškinti tokią situaciją vaikams, kurie šio filmo laukė visus metus? Ypač turint omenyje, kad ši trilogija sukurta pagal vieną populiariausių visų laikų vaikiškų knygų – Johno Ronaldo Reuelo Tolkieno „Hobitą“, - stebėjosi A. Tapinas.
Jis parašė atvirą laišką Lietuvos kino centrui, Kultūros ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai, Jaunimo ir sporto komisijai, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai bei kino filmų platintojams ir kino teatrams.
„Niekada negalvojau, kad teks žengti tokį žingsnį... Bet mūsų šalies valdžios sprendimai verčia priimti sunkų sprendimą – emigruojame su visa šeima į valstybę, kurioje į tėvus žiūrima palankiau.
Tiesa, tik vienai dienai, bet „Hobitą“ greičiausiai žiūrėsime Latvijoje. Ten filmas turi rekomendacinį 12 metų indeksą, bet paskambinus į kino teatrą man žvaliai buvo pasakyta, kad jaunesni vaikai, jeigu juos lydi tėvai, yra visuomet laukiami“, - reziumavo A. Tapinas, nieko nepešęs Lietuvoje.
Rodo į taisykles
Remiantis Kino įstatymu, filmai indeksuojami pagal žiūrovų amžiaus cenzą. Sprendimą dėl indekso suteikimo priima Lietuvos kino centro direktorius, tačiau jam pataria Filmų indeksavimo komisiją, kurią sudaro 7 nariai: po vieną atstovą iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Aukštojo mokslo tarybos, Lietuvos psichiatrų asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Lietuvos kino centro.
Komisijos pirmininkas Vidas Grigoraitis DELFI sakė, kad egzistuoja specialūs filmo indeksavimo nuostatai, kurie nustato aštuonis kriterijus. Vertinama, ar filme yra pateikiamos smurto ir patyčių scenos, baimę ir pasišlykštėjimą keliančios scenos, taip pat žiūrima, ar esama žiaurumų, ar rodomas psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, ar demonstruojamos savižudybės scenos, esama nuogo kūno, ar filme naudojami ginklai.
Tačiau V. Grigoraitis atsisakė komentuoti, koks buvo balsų santykis dėl filmo „Hobitas“ smogo dykynė“ indeksavimo.
Laikinoji Lietuvos kino centro direktorė Gerda Leonavičienė į A. Tapino skundą atsakė nurodydama, kad vertinant filmus atsižvelgiama į konkrečių filmo scenų vaizdavimo tikslingumą, detalumą, trukmę, dažnumą, intensyvumą bei įtaigumą. N-13 amžiaus cenzas filmui buvo suteiktas dėl filme esančių smurtą, ginklus ir žiaurumą demonstruojančių scenų, kurios kelia baimę ir pasišlykštėjimą
„Taip pat buvo atsižvelgta ir į filmo gamintojų šalies suteiktą indeksą“, - rašė G. Leonavičienė.
Tačiau ji pridūrė, kad tėvai išties Lietuvoje neturi galimybių spręsti, kuriuos filmus jų vaikams žiūrėti, kurių – ne. G. Leonavičienės teigimu, Kino centras yra pateikęs Kino įstatymo pataisas, kad šis klausimas būtų išspręstas.