Pasak patikrinimų rezultatus apibendrinusios VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Drumstienės, Lietuvoje prekiaujama kokybiškomis daržovėmis. Iš nustatytų pažeidimų daugiausia pasitaikė ženklinimo reikalavimų nesilaikymo atvejų.
„Vienas dažniausiai pasitaikiusių pažeidimų – kai daržovės, įvežtos iš Europos Sąjungos ar trečiųjų šalių, į prekybos sales buvo tiekiamos tiesiai iš sandėlių, neperrinktos, nesuskirstytos į klases, jei to reikalauja kokybės standartai, bet dar dažniau ūkio subjektai, vykdantys mažmeninę prekybą daržovėmis, nesilaikė ženklinimo reikalavimų, nenurodė ar neteisingai nurodė šių produktų kilmės šalį, klasę“, – sakė A. Drumstienė.
Per 11 šių metų mėnesių iš viso patikrinta daugiau kaip 71 t daržovių, iš jų 2 t (t.y. 3 proc.) neatitiko kokybės reikalavimų, apie 10 proc. patikrintų daržovių buvo pažeistos ligų ar puvinių.
Apibendrinus valstybinės kontrolės duomenis, kokybiškiausios daržovės yra gūžiniai kopūstai, jų kokybės neatitikimų nustatyta pavieniai atvejai. Pasak specialistės, dažniausi nusiskundimai kopūstų kokybe buvo įtrūkę kotai. Kadangi kotai nėra laikomi valgomąja šių daržovių dalimi, todėl tokiais atvejais bendrieji kokybės reikalavimai netaikomi. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, apie 70 proc. mūsų prekybos tinkluose parduodamų kopūstų – užauginti šalies ūkiuose.
Iš dažniausiai vartojamų daržovių prekybos vietose buvo patikrinta beveik 20t bulvių (iš jų per 92 proc. užauginta Lietuvoje). Tikrinimų metu buvo žiūrima, kad bulvės būtų sveikos, švarios, nesuvytusios, sausos, nepažeistos puvinių, nežemėtos. 2,13t (10,7 proc.) neatitiko kokybės reikalavimų, buvo neteisingai paženklintos ar visai be ženklinimo dokumentų. Iš importuotų šios rūšies daržovių daugiausiai pažeidimų (spalvos defektų, ligų ir puvinių) pasitaikė lenkiškose bulvėse.
Svogūnai – dar viena Lietuvoje gausiai vartojamų prieskoninių daržovių. Per šių metų 11 mėn. buvo patikrinta 16,5 t prekyboje esančių šių daržovių (49 proc. lietuviškų ir 31 proc. lenkiškų).
Pagrindiniai neatitikimai, kaip ir daugumos patikrinimų atvejų, buvo neteisingas ženklinimas, tačiau pasitaikė ir kokybės neatitikimų, pvz., buvo prekiaujama žemėtais svogūnais.
Iš patikrintų 4,15 t morkų (iš jų apie 56,7 proc. užaugintos Lietuvoje) daugiau nei 40 proc. buvo netinkamai paženklintos, kokybės reikalavimų neatitiko 0,32 proc. belgiškų morkų, kurios buvo drėgnos, pradėjusios gesti.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gauna vartotojų skundų, kad nusipirkus plautų morkų po kurio laiko jos paruduoja, patamsėja. Vartotojai teiraujasi, ar tokios morkos yra saugios vartoti?
„Prieš pateikdami morkas parduotuvėms ūkininkai ar fasuotojai mechaniniu būdu jas nuplauna švariu vandeniu. Tokio plovimo metu pažeidžiamas šių daržovių odelės paviršinis sluoksnis. Morkose natūraliai esantys fenolio junginiai reaguoja su ore esančiu deguonimi ir jų paviršius gali paruduoti ar pajuosti. Dėl panašių cheminių reakcijų gali patamsėti ir obuoliai, salierai ar pievagrybiai. Tai tik estetinis defektas, dėl kurio nenukenčia skonio ir maistingosios savybės, daržovių spalvos pakitimas neturi jokios įtakos žmonių sveikatai. Prekybos centruose patamsėjusios morkos nedažnai pasitaiko, nes reakcijos laikas yra nuo trijų dienų iki savaitės. Tokiomis daržovėmis prekybininkai stengiasi neprekiauti, nes vartotojai dažniausiai renkasi prekes pagal jų estetinę išvaizdą, todėl tokių morkų tiesiog nepirktų“, – komentavo A. Drumstienė.
