Klausk teisininko: kur kreiptis pagalbos dėl darbe patiriamo psichologinio smurto?

Norėčiau pasiteirauti, kur būtų galima kreiptis dėl kasdien patiriamo psichologinio smurto darbe? Kiekvieną dieną visa mūsų buhalterių komanda patiriame psichologinį smurtą iš naujai atėjusios finansų vadovės.

Nors šiose pareigose ji dirba jau 6 mėnesius, pradžioje visi galvojome, kad tai praeis, jog nustos žeminti visus prieš tai dirbusius darbuotojus, kad galų gale visi rasime bendrą kalba, tačiau klydome... Su kiekvieną dieną į darbą eiti tapo vis sunkiau, savaitgaliais galvos skausmas ir nerimas, kad ir vėl artėja nauja darbo diena, kad ir vėl būsime apšaukti ir galbūt be kaltės.

Iškilus eiliniams darbo klausimams užeiti pas vadovę pasikonsultuoti yra baisu ir po apsilankymų tenka gerti raminančius vaistus ar tiesiog tyliai ramiai išeiti ir išsiverkti. Kai kurie administracijos darbuotojai yra kalbėję su generaliniu direktoriumi, jis buvo ją išsikvietęs į pokalbį. Po pokalbio ji balso ant mūsų nekelia, o tiesiog mus ignoruoja. Darbas tapo nebepakeliamas, klaidų tikimybė yra didelė, tačiau jų pasitaisyti neleidžiama.

Sakykite kur kreiptis, kaip elgtis šiuo atveju, juk išeiti iš darbo – lengviausias variantas, bet tai būtų tik įrodymas jai, kad ji laimėjo ir prisiimti kaltę už tai ko nėra.

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako advokatų kontoros "Žlioba & Žlioba" teisininkė Indrė Volkavičiūtė.

Praktikoje dažniausiai pasitaiko situacijų, kai darbuotojai patiria psichologinį smurtą (mobingas), susijusį su spaudimu nutraukti darbo sutartį. Darbuotojų tarpusavio santykių, galimos patiriamos psichologinės įtampos įstatymai tiesiogiai nereglamentuoja, tačiau netinkamas psichologinis klimatas darbo vietoje laikomas kaip viena iš netinkamų sąlygų dirbti.

Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbuotoją ir darbdavį gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų ir draudžia piktnaudžiauti teise.

Visų pirma, patirianti įtampą komanda, turėtų pakartotinai kreiptis į darbdavį, kad būtų sprendžiama įmonės vidaus problema, nes panašu, jog darbdavys nėra tinkamai apie tai informuotas. Prieš tai vertėtų surinkti kuo daugiau objektyvių įrodymų, kad darbdavys galėtų įsitikinti, jog tai nėra išsigalvojimai. Tokiais įrodymais galėtų būti: tarpusavio susirašinėjimai, pokalbių įrašai, staigus darbo rezultatų pasikeitimas, gydytojų pažymos ir panašiai.

Konkrečiu Jūsų atveju, stenkitės su finansų vadove bendrauti elektroniniu paštu, kad ji neturėtų galimybės Jūsų ignoruoti, ar kitaip kenkti, apkaltinant pareigų neatlikimu.

Kreipkitės į savo gydytoją, kad skirtų gydymą arba konsultaciją su psichologu, pasidarykite išrašų iš medicininės kortelės kopijas, saugokite paskirtų vaistų pirkimo kvitus – jų gali prireikti ateičiai. Nepamirškite, kad Jūsų komanda sudaro daugumą, o ji, nors ir vadovė, tačiau yra tik viena.

Greičiausiai dalis darbuotojų dirba ilgiau nei ji, anksčiau panašių problemų nesate turėję, todėl sutelkus bendras jėgas, tinkamus įrodymus, Jūsų argumentai finansų vadovę kontroliuojančiam asmeniui turėtų būti svaresni. Darbdavys, turėdamas akivaizdžius įrodymus, kad dėl netinkamo darbuotojo elgesio įmonėje vyrauja bloga atmosfera, patiriamas psichologinis smurtas, tai trukdo darbui ir jo rezultatams, turi teisę skirti darbuotojui atitinkamą drausminę nuobaudą arba svarstyti dėl atleidimo iš darbo dėl darbo drausmės pažeidimo.

Kitas sprendimo variantas – darbo kolektyvas, arba jų atstovas, jeigu toks yra, gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kad ši įpareigotų darbdavį imtis priemonių sumažinti ar visiškai pašalinti psichologinį diskomfortą darbe, nes netinkamas psichologinis klimatas darbo vietoje oficialiai laikomas kaip viena iš netinkamų sąlygų dirbti.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pagal jai priskirtą kompetenciją tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, teikia darbdaviams reikalavimus ir nurodymus, tikrina, ar darbdaviai nustato pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą.

Darbo inspektoriui nustačius įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir įpareigojus darbdavį nustatytu laiku atlikti rizikos vertinimą, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus įvertinti profesinę riziką, įskaitant ir psichosocialinius rizikos veiksnius.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.