„Apsilankiusi čia suprantu, kad aš noriu atstovauti šiai šaliai. Manau, viskas vyksta dėl priežasties“, – teigė šokėja ant ledo.
Lietuvos pilietybės ji atkakliai siekė daugiau nei metus, iškentė nusivylimą atmetus pirmąjį prašymą ir nežinią dėl antro bandymo sėkmės. Todėl kai ketvirtadienį galiausiai perskaitė pilietybės priesaiką, I. Tobias nebesuvaldė ašarų.
„Buvo labai sunku, tačiau verta. Tai užėmė labai daug laiko ir pareikalavo daug pastangų. Jaučiau emocinį krūvį“, – paklausta, kodėl susigraudino, pasakojo 22-ejų amerikietė.
Skaitytojai domėjosi, ar čiuožėjai nebūtų dar maloniau Sočio žiemos olimpinėse ginti ne Lietuvos, o savo tikrosios tėvynės garbę.
„Čiuožti už savo šalį būtų labai didelė garbė, bet taip nutiko, kad atstovausiu Lietuvai. Tai man irgi didelė garbė“, – lygino I. Tobias.
Sportininkė, kurią į Vilnių atlydėjo tėvai Madalyn ir Stephenas, taip pat patikino, jog atkalbėti nuo dvigubos pilietybės jos nemėgino niekas.
„Visi norėjo mane matyti čiuožiančią olimpinėse žaidynėse“, – paaiškino I. Tobias.
Patinka Trakai, šaltibarščiai ir krepšinis
DELFI skaitytojams rūpėjo sužinoti, kokios I. Tobias žinios apie Lietuvą.
Šokėja ant ledo nesuklydo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos prezidentu įvardinusi Antaną Smetoną, o vieninteliu karaliumi šalies istorijoje – Mindaugą.
„Kol nepažinojau Deivido, apie Lietuvą žinojau tiek, kad tai – Baltijos valstybė, kad ji buvo okupuota sovietų ir nacių. To mokiausi per istorijos pamokas mokykloje“, – pasakojo D. Stagniūno partnerė.
I. Tobias taip pat prisiminė aplankiusi ne vieną Lietuvos miestą prieš metus, kuomet dalyvavo Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago šokių ant ledo šou.
„Buvau Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Trakuose. Į Trakus užsukau, nes Deividas sakė, kad tai labai graži vieta. Amerikoje mes neturime tokių pilių“, – įspūdžiais dalinosi mergina.
Čiuožėja pasakojo jau skanavusi šaltibarščių ir cepelinų bei, žinoma, per televizorių ne kartą stebėjusi krepšinio rungtynes. Ateityje ji kartu su D. Stagniūnu planuoja aplankyti Lietuvą keletą kartų per metus.
Širdies dar niekas nesugebėjo užkariauti
Tuo tarpu būdama anapus Atlanto I. Tobias laisvalaikiu labiausiai mėgsta skaityti, eiti į kiną, baletą arbą operą, klausytis muzikos. Savo ruožtu, D. Stagniūnui labiausiai patinka važinėti dviračiu, leisti laiką su draugais, stebėti ledo ritulį arba krepšinį.
Kaunietis ir amerikietė – pora tik ant ledo. D. Stagniūną I. Tobias vadina savo vyresniuoju broliu, bet pati, skirtingai nei partneris, širdies draugo neturi.
Regis, DELFI skaitytojams tuo buvo ypač sunku patikėti, nes konferencijos viešnia net kelis kartus buvo perklausta, ar jos širdis išties laisva. Vienas portalo lankytojas net pasiūlė išvaizdžiai šviesiaplaukei dalyvauti „Mis Lietuva“ konkurse.
„Tai ne pokštas, tiesiog sunku išsirinkti būtent tą žmogų. Aš labai išranki“, – šypsojosi I. Tobias, kuri, baigusi čiuožėjos karjerą, norėtų sukurti šeimą ir tapti literatūros mokytoja.
Primename, kad šokėja ant ledo yra pirmoji Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavusi užsienietė nuo 2008 metų, kuomet Lietuvos piliečiu tapo kunigas Stasys Žilius.
I. Tobias priesaikos ceremoniją Vidaus reikalų ministerijos Baltojoje salėje stebėjo ne tik jos partneris D. Stagniūnas, bet ir į Lietuvą kartu su čiuožėjų pora atskridę I. Tobias tėvai Madalyn bei Stephenas.
Po priesaikos ceremonijos I. Tobias su D. Stagniūnu ir artimaisiais apsilankė Prezidentūroje, kur susitiko su šalies vadove Dalia Grybauskaite. Penktadienį I. Tobias ir D. Stagniūnas viešės Kauno ledo arenoje ir bendraus su Lietuvos čiuožimo federacijos prezidente Lilija Vanagiene, Kauno vicemeru Stanislovu Buškevičiumi, ves užsiėmimus jauniesiems čiuožėjams. Į JAV čiuožėjai grįš šeštadienį.
Primename, kad Lietuvos pilietybę I. Tobias įgijo antruoju bandymu. Lietuvai atstovaujanti pora kitą vasarį startuos Sočio olimpinėse žaidynėse, kur jai keliamas uždavinys užimti 10-15 vietas.
2009 metais ankstesnei D. Stagniūno partnerei iš JAV Katherine'ai Copely Lietuvos pilietybė nebuvo suteikta, prieš metus atmestas ir pirmas I. Tobias prašymas.
Šiuo metu pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta asmenims, kurie integravosi į Lietuvos visuomenę ir turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.
