Kroatija tapo 28-ąja ES nare 2013 m. liepos mėn. pradžioje. Tai tik antroji ES šalis narė po Slovėnijos, susikūrusi po XX a. dešimtojo dešimtmečio Jugoslavijos karų.
Kaip rašo www.euractiv.com, dėl jau ketverius metus neaugančios ekonomikos bei ribotų pastangų sumažinti valstybės vaidmenį ekonomikoje, įsiskolinimų ir biudžeto deficito lygis šiuo metu neatitinka ES keliamų reikalavimų.
Šis siūlymas pasirodė po lapkričio 15 d. paviešintos EK ataskaitos, kuri atskleidė, jog ES sutarties deficito ir įsiskolinimų taisyklės vis dar nėra įvykdytos.
Buvo tikėtina, kad į tokią situaciją bus reaguojama taikant per didelio deficito procedūrą.
Bendras Kroatijos valstybės deficitas siekia 5 proc. BVP, o bendras valstybės įsiskolinimas sudaro 55,5 proc. BVP. Gruodžio 4. patvirtintame 2014 m. biudžeto projekte Kroatijos vyriausybė numato, kad 2013–2016 m. biudžeto deficitas ir toliau išliks didesnis nei 3 proc. BVP.
EK ekonominės rudens prognozės rodo, kad tęsiant dabartinę politiką Kroatijos deficitas išaugs iki 5,4 proc. BVP 2013 m. ir 6,4 proc. BVP 2014 m.
EK rekomenduoja Kroatijai išspręsti per didelio deficito problemą iki 2016 m., nustatant biudžetinius tikslus šiam rezultatui pasiekti.
Paprastai per didelio deficito problema turėtų būti išsprendžiama per metus nuo jos nustatymo, t.y. šio atveju situacija turėtų būti išspręsta iki 2015 m., išskyrus tuos atvejus, kai yra ypatingų aplinkybių. EK manymu, Kroatijai reikia daugiau laiko struktūrinių reformų įgyvendinimui.
ES valstybių narių finansų ministrai atsižvelgs į EK rekomendacijas ateinančių metų sausio 28 d. įvyksiančio susitikimo metu. Tikėtina, kad galutiniu terminu, kuris bus nustatytas Kroatijai imtis priemonių spręsti deficito problemą, taps ateinančių metų balandžio 30 d.