Mes visi pažįstame žmonių, kurie išgyveno santykių lūžį ir kurie niekaip negali išmesti iš galvos savo buvusio ar buvusios. Santykiai baigti, mintys apie susitaikymą neduoda jokių vaisių, bendravimas nutrūko...
Nepaisant to, buvęs mylimasis užima ypatingą vietą mūsų širdyje. Ar gali tai išeiti į naudą? Mūsų akivaizdus nenoras paleisti savo buvusios meilės gali reikšti tai, jog mums patinka jaustis mylimam ir mylinčiam.
Kaip dažnai sakoma, reikia išmesti iš galvos bet kokias mintis apie buvusias meiles ir partnerius bei užgniaužti savo jausmus. Jei po išsiskyrimo šilti jausmai dar neišblėso, tuomet mes jausimės sutrikę ir susigėdę. Sutrikę, nes visuomet manėme, kad turėtume pamiršti savo buvusį draugą, tačiau negalime, todėl tai trukdo mūsų tolimesniems meilės santykiams. Susigėdę, nes mes suklydome dėl savo jausmų ir norime susitaikyti su kažkuo, kuris nenori daugiau būti su mumis arba su tuo, su kuriuo nutraukėm santykius.
Viską sudėjus, mes galime jausti vienišumą ir atskyrimą, ypatingai, jei mes perpildėme savo draugų ir šeimos narių kantrybės taurę. Kaip bebūtų, jie mus palaikė, kai išgyvenome santykių sunkumus ir išsiskyrimą. Visgi, po tam tikro gedulo laikotarpio, jie tikisi, kad mes atsitiesime ir judėsime pirmyn.
Puoselėjami meilės jausmai savo buvusiajam gali užsitęsti dėl daugelio priežasčių. Pakankamai dažnai žmonės priima tai kaip ženklą atgaivinti santykius. Kartais tai būna gryna tiesa. Tačiau labai dažnai mylintis žmogus supranta, kad jo vidinis buvusio partnerio vaizdinys yra sudarytas iš anksčiau buvusių jausmų ir prisiminimų, tačiau yra tikrai skirtingas lyginant su emocijomis, sukeltomis dabartinio to žmogaus buvimo.
Išmokti atskirti vidinį buvusio partnerio vaizdinį nuo tikrojo žmogaus buvimo yra verta dėl to, kad suprastume savo jausmus, rašoma psychologytoday.com. Mes nuolat jaučiamės įskaudinti ir pikti galvodami apie savo buvusį, tačiau giliau pasikapstydami savyje galime atrasti meilės ir užuojautos jausmus tam žmogui.
Išgyventi meilę per savo vidinius vaizdinius ir jausmus gali būti išties motyvuojantis postūmis gyventi toliau po įtempto kivirčų laikotarpio. Tai labai panašu į tai, kai įsivaizduotume, kaip tėvai džiaugiasi mūsų pasiekimais, nors jie ir seniai būtų pasitraukę iš mūsų gyvenimo.
Po metų nuo išsiskyrimo jaunas vyras pasakojo, kad jis įsivaizdavo, kaip jo buvusi mergina juo didžiavosi, kai šis atliko išties sudėtingą užduotį. Vidinis vaizdinys simbolizavo paramą, didžiavimąsi ir patikimumą. Kaip vaiko meškiukas arba antklodė turi tą ypatingą galią nuraminti, paguosti, šiam jaunam žmogui jo vaizduotė leido tą pačią galią įgyti jo buvusios merginos vaizdiniui. Vaizdinys taip pat simbolizavo vaikino gebėjimą mylėti, nes šis vaizdinys susikūrė iš to laikotarpio, kai jų santykiai buvo tikrai sklandūs ir šilti.
Po penkerių metų trukusio romano jauna moteris pasakojo, kad ji vis dar gyvena prisiminimais apie buvusią savo meilę ir jų sukurtą pasaulį. Ji prisimena jų pirmas Kalėdas, kurias šventė tik jie dviese nedideliame, bet jaukiame bute. Prisimena ir tai, kaip jie rado eglės šaką, kuri atstojo Kalėdinę eglutę ir dovanas, kurias padarė vienas kitam. Nors jis nutraukė su ja santykius, ji vis dar saugo atmintyje tuos malonius, užplūdusius ją jausmus, kuriuos teikė jų santykiai. Šie prisiminimai leido suprasti savo gebėjimą mylėti dar daug metų po nutrūkusių santykių.
Mūsų gyvenimas yra kupinas tiek malonių, tiek ne itin malonių meile grįstų prisiminimų. Kartais mes nusprendžiame su kuo norime eiti į pasimatymą, remiantis buvusių santykių skaudžiomis pamokomis. Galbūt užuot sutelkę dėmesį į tai, kokios buvusio partnerio savybės mums nepatiko, naudingiau būtų atkreipti dėmesį į tai, kas mums patiko.
Vidinių meilės partnerių vaizdinių sukaupimas sukuria turtingesnį vidinį pasaulį. Šie vaizdiniai atskleidžia mūsų gebėjimą mylėti. Mus stiprina tai, kad mes suprantame, kaip galime mylėti. Kaip sako patarlė – mes niekada neįsimylime du kartus taip pat. Mes patys pradedame geriau save suprasti per išgyvenamus santykius. Kažkuria prasme, kiekvienas meilės blyksnis mūsų gyvenime yra svarbus tuo, kad leidžia mums geriau save pažinti ir parodo, kaip mes gebame mylėti.
