„Jeigu mums pavyktų teisminius procesus padaryti truputėlį draugiškesniais nukentėjusiesiems, paspartinti, kad tai nesitęstų metų metais... Įsivaizduokite, pavyzdžiui, šiandien, viename iš teismų nagrinėjama byla, kur nusikalstamos veikos buvo padarytos 2001 metais! Ir šiandieną – 2013 metais – teisme tebenagrinėjama ši prekybos žmonėmis byla. Galime kiekvienas save įsivaizduoti, kad būdami nukentėjusiais šitiek metų būtume priversti nuolat prisiminti, pasakoti, bandyti atkurti nusikaltimo detales”, – sako Lietuvos Caritas projekto „Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” koordinatorė Kristina Mišinienė.
„Lietuvos Caritas” jau daugiau kaip dvylika metų teikia visokeriopą pagalbą nusikaltimų aukoms. Esant galimybėms, savanoriai-specialistai lydi nukentėjusiuosius teismo proceso metu, drauge dalyvauja posėdžiuose.
NTA Teismų veiklos analizės skyriaus vedėjo pavaduotojos Linos Griškevič pastebėjimu, nusikaltimų aukų dalyvavimas teismo posėdžiuose – tai papildoma vadinamoji viktimizacija. Žmogus vėl priverstas viską prisiminti, jis vėl viską išgyvena ir patiria stresą.
„Stresą išgyvenančios nusikaltimų aukos ar liudytojai dažnai nesugeba susikaupti, suprasti ir atsakyti, į teisėjų klausimus. Taip prarandami vertingi parodymai. Kita vertus ir pats teisėjas, galbūt klausimą suformuluoja taip, kad asmuo jo nesupranta. Pasitaiko teismuose atvejų, kai apklausos metu liudytojas aptardamas didelį stresą apsiverkia ir atsisako iš viso kalbėti”, – perspėja L. Griškevič.
Didesnio psichologinio ir fizinio saugumo teismuose užtikrinimo priemonės diegiamos pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“, kurios tikslas – nešališkesnė ir efektyvesnė teismų sistema. Vienas iš trijų įgyvendinamų projektų sieks geresnės pagalbos liudytojams ir nusikaltimų aukoms teismo procese, įskaitant saugumo teismų pastatuose sustiprinimą.
„Saugumo teismuose klausimas yra labai svarbus. Nuo to, kaip jaučiasi proceso dalyviai, nukentėjusieji, liudytojai, tiesiogiai priklauso pati teisingumo vykdymo kokybė – parodymų tikslingumas, proceso trukmė, netgi teismo sprendimas. Iki šiol nei teismų darbuotojai, nei teisėjai nebuvo specialiai mokomi apie nusikaltimų aukų ir liudytojų būseną ir jiems teiktiną pagalbą. Nebuvo nei tyrimų, nei metodinės medžiagos. Tuo tarpu užsienio šalyse veikia vadinamos nusikaltimų aukų pagalbos sistemos. Šiais projektais, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, panašią sistemą tikimės suskurti ir Lietuvoje“, – sako NTA vadovė Reda Molienė.