Verslo atstovai sutartinai tvirtina, kad socialinės atsakomybės propagavimas – neatsiejamas nuo modernios įmonės filosofijos. Juo daugiau dėmesio tam bus skirta – tuo apčiuopiamesnę naudą gaus pats verslas.
Tuo tarpu įmonių socialinės atsakomybės ekspertė dr. Lyra Jakulevičienė pabrėžia verslo siekį kurti sau gerą reputaciją, įgyti rizikų valdymo svertus ir ugdyti darbuotojų lojalumą. Visgi ir šioje srityje anaiptol ne visada pasirenkamos teisingiausios elgsenos kryptys.
Socialinė atsakomybė lemia įmonės konkurencingumą
Tuo įsitikinęs ERGO draudimo grupės Lietuvoje Rinkodaros skyriaus vadovas Irmantas Šerys. Jo manymu, verslas įmanomas tik pritariant visuomenei. Socialiai atsakinga veikla kuria teigiamas sąsajas su prekės ženklu, o tai turi neabejotiną reikšmę ir įmonės reputacijai. „Teigiama reputacija įtakoja bendruomenės geranoriškumą, darbuotojų motyvaciją, taip pat konkurencinį pranašumą – visų interesų grupių palankumą“, - naudą investuoti į socialinės atsakomybės sritį pateisina įmonės atstovas.
Iš kitos pusės, pats verslas esą nėra vien pinigus generuojantis darinys. Jis yra neatsiejama visuomenės dalis, todėl turėtų prisidėti prie jos saugumo, sveikatos, kultūros, švietimo ir kitų gyventojams aktualių sričių. „Mūsų kompanija prisideda prie šalies kultūros puoselėjimo, pilietinių iniciatyvų, padeda likimo nuskriaustiems žmonėms, stiprina verslo atstovų bendradarbiavimą. Visa tai artima mūsų filosofijai, vertybėms ir supančiai aplinkai. Štai jaunimo pilietiškumą ir patriotiškumą skatinantis projektas „Misija Sibiras“ yra išskirtinis ir visiškai atitinkantis ERGO įsipareigojimus visuomenei“, - teigia I. Šerys.
„MG Baltic“: kūrybos proceso mecentas turi būti privatus kapitalas
Vienas koncerno „MG Baltic“ vadovų, jo valdybos narys Romanas Raulynaitis įsitikinęs, kad neatsiejama modernios visuomenės dalis yra privatus kapitalas - kūrybos proceso ir kultūros mecenatas. „Mūsų įmonė turi senas teatro, muzikos, leidybos projektų rėmimo tradicijas. Pastaruoju metu nemažai dėmesio skiriame sveiko gyvenimo būdo skatinimui, gamtą tausojantiems projektams, labdaros ir paramos akcijoms. Tai neatsiejama koncerno gyvavimo ir veiklos dalis. Nuo pat pradžių vadovavomės etiško ir sąžiningo verslo principais“, - teigia jis.
R. Raulynaičio tikinimu, koncerno elektroninio pašto dėžutes kasdien užplūsta paramos, pagalbos ir įvairiausių iniciatyvų palaikymo prašymai. Tai esą natūrali praktika, suponuojanti būtinybę išlikti išrankiems ir išsiskirti prioritetus. „Visko aprėpti neįmanoma. Todėl bent jau stengiamės atsakyti visiems, išdėstyti prioritetus. Juos galėtume sutalpinti į keturias sritis – Lietuvos istorinės atminties išsaugojimas, jaunimo ugdymas, sporto propagavimas, labdaros akcijos, pirmiausia, skirtos vaikams. Štai Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto IV kurso geriausiai besimokantiems studentams skiriame vardines stipendijas ir suteikiame galimybę atlikti praktiką, vėliau įsidarbinti koncerno įmonėse“, - grįžtamąjį ryšį iliustruoja vienas koncerno vadovų.
LRT televizijos direktorius: nieko negali būti baisiau už mankurtus
„Kas, jei ne visuomeninis transliuotojas privalo suteikti galimybę būti informuotiems ir išgirstiems įvairiausių sluoksnių ir visuomenės pjūvių atstovams? Mūsų kuriama programa žmogui kartais gali būti vienintelis būdas pasijusti visaverčiu sociumo nariu. Būtent todėl ir jungiamės prie tokių akcijų, kaip „Maltiečių sriuba“. Klipai, laidų vedėjų dalyvavimas projekte ir akcijos idėjų integravimas į LRT turinį privertė žmones atkreipti dėmesį į neįgalų kaimyną, kurio nelanko vaikai, ar vienišą senutę, kuriai nepaskambina niekas. Vien tai yra puikus įvertinimas“, - teigia LRT televizijos direktorius Rimvydas Paleckis.
Nacionalinio transliuotojo atstovai neslepia – socialinė atsakomybė ir jos perteikimas žiūrovams – tai misija ir pareiga. Tačiau vienareikšmiškai to apibūdinti, kaip įsipareigojimo esą negalima. Socialinės vizijos įgyvendinimą nulemia ir sprendimai bendrovės viduje.
„Atkreipti jaunosios kartos dėmesį į savo tautos istoriją – kita svarbi mūsų misija ir pareiga, nes negali būti nieko baisiau už mankurtus. Žinoti, kiek Lietuvai kainavo laisvė ir kiek žmonių viltį jos sulaukti palaidojo Sibiro sniegynuose, turėtų kiekvienas – tam, kad tai niekada nepasikartotų. Todėl jau daug metų esame projekto „Misija Sibiras“ dalis“, - pažymi R. Paleckis.
Anot jo, vyresnioji karta dar puikiai atsimena sovietmečiu vyravusią radijo ir televizijos programų tendenciją – tai buvo pagrindinis propagandos ruporas. Tuo tarpu nepriklausomos Lietuvos nacionalinis transliuotojas ėmė formuoti pilietišką visuomenę. Savo funkciją LRT apibrėžia, kaip demokratiškos, bendruomeniškos ir pilietinės visuomenės kūrėją.
„Žiniasklaida – galinga idėjų sklaidos priemonė, ir ypač mes galime nuveikti daug, nes turime net septynis kanalus – esame didžiausia žiniasklaidos grupė Lietuvoje. Matome, kaip svarbu tą pačią idėją skleisti diversifikuotai. Juk tas, kas žiūri LRT televiziją, nebūtinai klausosi LRT Opus, ir atvirkščiai. Be abejo, svarbu, kai pavyzdį rodo ar idėjas pateikia žinomi žmonės, mūsų laidų vedėjai, tarp kurių – daug pripažintų autoritetų ir nuomonės formuotojų, ne vienadienių eterio „žvaigždžių““, - pažymi jis.
Pasigenda dėmesio žmogaus teisėms
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto profesorė ir Įmonių socialinės atsakomybės patarėjų tinklo narė dr. L. Jakulevičienė sveikina verslo, komercinių ir visuomeninių struktūrų siekį įtakoti įvairias visuomenės problemas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad neretai pats verslas tas problemas ir sukelia.
„Vis dėlto pagrindinis verslo indėlis yra ekonominis. Tačiau ekonomika šiandien yra daug labiau nei anksčiau susijusi su socialiniais, aplinkosauginiais, gero valdymo klausimais, todėl apie juos būtina galvoti ne tik remiant visuomenines akcijas, bet ir priimant verslo sprendimus. Tuomet poveikis visuomenės raidai bus daug reikšmingesnis, o kartu ir pačiam verslui“, - atkreipia dėmesį ji.
Ekspertės teigimu, drauge su socialinės atsakomybės puoselėjimu, verslas puoselėja ir savo reputaciją. Taip pat jam atitenka ir rizikos valdymas. Lūkesčiai verslui auga nuolat, juos prognozuoti sudėtinga, tuo tarpu įmonių socialinė atsakomybė leidžia bent jau neprarasti pinigų. Trečioji apčiuopiama grąža – tai geras darbuotojas, kuris mažiau aplaidus, kuriam rūpi „jo“ įmonė tiek, kiek „jis“ rūpi įmonei. Vis dėlto kiekvienai įmonei atsakomybė reiškia savitus dalykus ir savą grąžą.
„Jei kalbėtume apie tai, kur verslo atstovų iniciatyvumo dar trūksta, negalima nepaminėti žmogaus teisių srities. Žmogaus teisės versle dažnai tapatinamos su darbuotojo teisėmis. Vis dar nedaug dėmesio skiriama diskriminacijos dėl amžiaus, lyties, tautybės, negalios klausimams, asmens privatumo, orumo apsaugai, nors tai kenkia ir pačiam verslui. Didesnis dėmesys žmogaus teisių problematikai versle padėtų geriau išnaudoti verslo galimybes rinkoje ir kartu reikšmingai prisidėtų prie visuomenės problemų sprendimo“, - akcentuoja dr L. Jakulevičienė.