Tiesą sakant, tokios bausmės gali susilaukti niekada nepadaręs nieko pikto kitam piliečiui. Kai kuriose valstybėse tokiomis bausmėmis gali būti nuteistas už tai, kokios lyties žmogų myli. Jei tas žmogus priešingos lyties – gali jaustis saugiau. Jei ne – pasirodymas kartu viešumoje gali ne tik visiškai sugadinti gyvenimą, bet ir jį užbaigti.
Suvokdamas šitokios padėties nepriimtinumą, Europos Teisingumo Teismas (ETT) lapkričio mėnesį priėmė nutarimą, leisiantį lengviau suteikti prieglobstį seksualinių mažumų piliečiams iš šalių, kuriose galioja mano paminėti įstatymai. Jau anksčiau ETT suteikdavo prieglobstį žmonėms, persekiojamiems dėl savo seksualinės orientacijos, tačiau dabar formaliai įtvirtino, jog pabėgėliams saugiai sugrįžti namo gali trukdyti diskriminaciniai įstatymai.
Yra veiksmas, yra ir reakcija: šis teismo sprendimas, bent jau internetinių komentarų pavidalu, susilaukė itin žiaurių atsiliepimų. Apie juos – ir jų autoriams – ir noriu parašyti.
Yra veiksmas, yra ir reakcija: šis ES sprendimas, bent jau internetinių komentarų pavidalu, susilaukė intin žiaurių atsiliepimų. Apie juos – ir jų autoriams – ir noriu parašyti.
„Kas juos kur engia?“, - klausia štai vienas interneto komentatorius ar komentatorė apie seksualinių mažumų žmones. Sunkus suvokti: kai nuomonės, kuri tikriausiai grįsta... nuomone, negali pakeisti net tokie faktai, kaip mirties bausmės už lytinę orientaciją įsigaliojimas. Sakau nuoširdžiai, be sarkazmo: įdomu būtų šitokį komentarą palikusiojo paklausti, ką jis ar ji laiko engimu. Žinoma, visad atsiranda komentatorių, mėgstančių teigti, jog kol mažumų atstovai „nesirodo“, tol viskas gerai: nes gi, normalūs žmonės, neina ir nekalba apie savo heteroseksualumą. Žinoma, heteroseksualumo rodymu nelaikoma vaikščiojimas laikantis už rankų ar darbe pasikabinta mylimo žmogaus nuotrauka. Jei tą daro tos pačios lyties žmonės – čia jau akiplėšiška propaganda, metas slėpti vaikus.
Sugrįžtant prie bausmių temos, reikia nepamiršti, jog net ir valstybėse be tokių baisių įstatymų seksualinių mažumų žmonėms nėra lengva. Ypač sunku išvengti patyčių mokykloje. Neištvėrę mėnesius ar net metus trukusių patyčių ir įžeidinėjimų internete, neseniai nusižudė keturiolikmetis berniukas iš Jungtinės Karalystės, penkiolikmetis berniukas iš Italijos, keturiolikmečių lesbiečių pora iš Minesotos, o 2008-aisiais penkiolikmetį gėjų berniuką iš Kalifornijos nušovė bendraklasis. Ir tai – tik maža dalis šitokių skaudžių pavyzdžių. Beje, Amerikos savižudybių studijų asociacija nustatė, jog seksualinių mažumų jaunuoliai ir dėl savo orientacijos abejojantys moksleiviai daugiau nei tris kartus labiau linkę bandyti nusižudyti nei jų heteroseksualūs draugai.
Prieš tiems patiems komentatoriams skubant girti Rusiją už jos politiką, naudinga pasiskaityti, kokį visuomenės požiūrį ir kokius veiksmus šitokia politika sukelia, ir ar tikrai to norėtume Lietuvoje. Ne vienam iš eitynių už lygias teises dalyvių namo tenka grįžti perskeltu antakiu ar lūpa. Draugams – neįmanoma suvokti – DRAUGAMS šių metų pavasarį prisipažinęs esąs gėjus 23 metų vaikinas iš Volgogrado miesto buvo nukankintas iki mirties. Prieš keliant rusiškas vertybes ant pjedestalo, reikia prisiminti, kokia yra šių vertybių išraiška.
„Reiktų atidaryti Osvencimą“ – buvo bene stipriausias komentaras, lydėjęs vieną straipsnį apie teismo sprendimą. Norisi tikėti, jog tokių neapykantos pilnų žinučių autoriai kada nors suvoks, kokia aukšta gali būti žodžių kaina. Patyčiomis iki savižudybės privedami vaikai, žmonės priverčiami bėgti iš gimtųjų šalių, ištinka net smurtinė mirtis. Heteroseksualūs komentatoriai kalba iš labai privilegijuotų pozicijų, patys to nesuprasdami. „Kas juos kur engia?“ iškyla komentaras prieš akis. Baisu taip ir rašyti, bet nejaugi tas klausimas gali būti atsakytas tik tada, kai kaimynų berniuką nušaus bendraamžis?
Kalbant apie naujojo teismo sprendimo padarinius Lietuvoje, nelabai tikėtina, kad dabar į Lietuvą pradės plūsti minios žmonių. Kitaip sakant, demografinė padėtis šalyje turbūt iš esmės nepasikeis. Visgi sprendimas gali būti panaudojamas kaip įrankis pokyčiams visuomenėje iniciuoti, t.y., tapti seksualinių mažumų teisių debatų platformos dalimi. Lietuvos visuomenėje yra tarytum įsišaknijęs mąstymas, jog mažumos nėra engiamos ir skundžiasi be reikalo. Kol bus mąstoma taip, tol diskriminuojamų žmonių balsai atrodys tarytum jau pabodusios propagandos šūksniai.
Parengė Justina Poškevičiūtė