Turėjau tik vieno vienintelio kačiuko globos patirties, kuris prieš porą mėnesių pabuvo pas mane savaitėlę ir iš karto buvo padovanotas. O šį kartą - net trys. Pamačiau juos po balkonu, ryte, prieš darbą. Mamytė ir kačiukai, besiglaudžiantys prie jos. Iš kur atsirado? Tai buvo dar tada, kai lauke buvo teigiama temperatūra.
Darbe negalėjau ramiai sėdėti, dirbti, tik galvojau apie juos, nes buvo didžiulė dilema. Pirma, kačiukai buvo dar visai maži, ir turbūt dar net nemokėjo patys valgyti. Antra, globą galėjau suteikti tik mažiau nei mėnesiui, o kas paskui? Visą dieną tariausi forumuose, su saviškiais, nors širdyje jau tvirtai žinojau, kad, jeigu grįžusi vakare namo, ką nors rasiu, būtinai imsiu.
Grįžome namo. Tik įvažiavus į kiemą, vidurį kelio pamačiau vieną suvažinėtą juodą kačiuką. Abejonių neliko - bėgau bokso, paskui po balkonu, krapštėme kažkokius betoninius vamzdžius, galiausiai, radome trys kačiukus. Į boksą, namo, į šiltas patalpas. Puoliau juos valyti, - akytės pūliuoja, snargliai lenda, purvini ir dvokiantys - ne prie pietų stalo bus pasakyta... Ir, o Dieve, tokie maži, kad net dar svirduliuoja.
Kitą dieną teko atšaukti visus susitikimus ir rimtesnius darbus, darbą su beglobiukų reklama internete - dabar rūpesčių atsirado savų, labai realių ir neatidėliotinų. Pirkau mišinukus, paštetus, ožkos pieną, vaikiškus konservus, švirkštus, buteliukus, viską iš eilės atrodo; tik valgykit ką nors, valgykit! Vakarop pavyko pamaitinti.
Gyvenimo grafikas pasikeitė. Ryte reikia keltis pusvalandžiu anksčiau, kad visiems palašinčiau lašiukų į akytes, pamaitinčiau, pavalyčiau ir t.t. Vakare tas pats. Savaitgalį taip pat. Visą savaitgalį dviese praleidom su kačiukais, juokinga, tėvai juokiasi, jus gal apie savo vaikus pagalvokite, o ne apie kačiukus. Sakau, žinai, mama, vaikai taip iš pirmo karto neatsiranda, užtat kačiukų - kasdien po kelis...
Grafikas nusistovėjo. Kačiukai švarutėliai, akytės sveikos, valgo taip godžiai lyg iki šiol bijotų, kad vakare maisto nebus. Žaidžia, dūksta, murkia net. Viena mergytė jau padovanota geriems žmonėmis. Be abejo, su sutartim, be abejo, su naujais šeimininkais dar ne kartą bus susisiekta.
Liko dar du paršeliai. Prilipo prie jų - trys paršeliai, trys paršeliai. Nif Nif, Naf Naf ir Nuf Nuf. Užsakėme kieme likusiems katėms namukus iš laminuotos faneros, atsparios drėgmei, su putplasčio pašildymu viduje. Tik tiek galėjau jiems padėti.
Ir štai, susidūrusi su realia globa supratau - be pagalbos ir paramos čia tikrai neišsiversi. Tegul būna tūkstantis piktų komentarų, apie tai, kad „renka čia pinigus savo reikmėm, o kačiukų tų net nėra“ ir panašiai, bet aš prašau jūsų visų paramos.
Vien per pirmą dieną buvo išleista apie 100 Lt. Vaistukai (gentamicinas, engystolis), konservai, paštetai, mišinys vaikeliams (o kainos tai...), kuras. Paskui - kasdien po kelis paštetus. Vėliau pradėjome maišyti sausą maistą į paštetą. Taip pat pirkom patį paprasčiausią guoliuką jiems, nes reikėjo kažkur įsikurti. Ir, kaip minėjau, kiemo katėms užsakėm pas meistrą namukus. Kainavo tik medžiagos, darbą pažadėjo nemokamai. Bendrai susidaro apie 500 Lt suma.
Be abejo, ieškome ir namų šiems paršeliams. Dovanosim tik atsakingiems žmoniems, kurie NIEKADA gyvenime neišmes gyvūno laukan, nemuš jo, neuždarinės mažame narvelyje ar panašiai, sunku įsivaizduoti, kokių įvairių žmonių būna. Labai sunku tikėti žmonėmis po tokių kraupių istorijų.
Iš tikrųjų, čia yra sunkiausia globos dalis - padovanoti, perduoti į rankas, uždaryti duris ir daugiau nežinoti, kaip jam ten sekasi... Tam mažiui, kurį tu iškrapštei iš purvo, prižiūrėjai dieną - vakarą... Bet žinau, gerų žmonių daugiau, ir mažiams tikrai pasiseks.
Pagalbos ranką ištiesė „Rainiukas“. Na, būtų keista, jei aš kreipčiausi į kitą organizaciją. Todėl gyvūnėliai bus dovanojami su „Rainiuko“ sutartimi, o parama renkama į „Rainiuko“ sąskaitą.
Mano tel.nr. - 861464322 (Marina, Vilnius)