Giedraičiuose minima kariuomenės diena tapo gražia tradicija nuo 1990 metų. Jau tryliktus metus mokykla, bendradarbiaudama su miestelio bendruomene rengia šią šventę. Įpareigoti didžią istoriją menančios vietovės, giedraitiškiai su pasididžiavimu ir pagarba prisimena kovotojus, žuvusius už Lietuvos laisvę. Šiais metais į renginį, vykusį nuo pat ankstaus ryto, sugūžėjo ir nemažai svečių. Giedraičiuose viešėjo Utenos 9-osios šaulių rinktinės vadė Asta Tidikienė su pavaduotoju Rimantu Eigėliu,istorikas bei etnografas Stanislovas Budraitis, giedraitiškis istorikas Viktoras Jakimavičius, Alantos gimnazijos mokiniai, Molėtų būrio šauliai, Molėtų bei Utenos policijos komisariatų atstovai.
Ankstų penktadienio rytą renginys prasidėjo Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinės mokyklos kieme. Mokiniai, pasidalinę į būrius varžėsi rikiuotės konkurse. Pasiruošti jiems padėjo Utenos rinktinės gen. Silvestro Žukausko 3-osios kuopos šauliai. Atidavę pagarbą kuopos vadui Mečislovui Cicėnui, mokiniai, išsirikiavę kariška rikiuote, išžygiavo į Gubesos kaimą.
Nužygiavę tris su puse kilometro, giedraitiškiai sustojo ties kryžiumi, skirto žuvusiems 1863- 1864 metų sukilime. Prie monumento žodį tarė renginio svečiai- Istorikai Stanislovas Budraitis bei Viktoras Jakimavičius. Išreiškę pagarbą, mokiniai priėjo prie linksmesnės veiklos. Varžėsi virvės traukimo rungtyje, patriotinės dainos konkurse, šaudymo varžybose. Po poros valandų, vėl išsirikiavę, mokiniai patraukė atgal, miestelio link.
Vidurdienį traukos centru tapo miestelio viduryje esantis didingas paminklas karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę kovose ties Giedraičiais 1920 m., projektuotas dailininko Antano Jaroševičiaus, kurio vardu taip pat pavadinta ir miestelio vidurinė mokykla. Pagerbę žuvusiuosius tylos minute, svečiai ir mokiniai sugiedojo Lietuvos respublikos himną. Buvo uždegtos atminimo žvakelės prie paminko ir savanorių kapų. Kandidatai į jaunuosius šaulius, priklaupę ant vieno kelio ir bučiuodami valstybės vėliavą pasižadėjo Lietuvai. Taip jie tapo jaunaisiais šauliais. Vyresnieji jaunieji šauliai, jau sulaukę 18 metų, prisiekė Lietuvai ir tapo tikrais šauliais. Iškilmingą žodį tarė ir Giedraičių seniūnas Vytautas Valansevičius.
Vėliau renginys persikėlė į miestelio bendruomenės salę, kurioje svečiai, bendruomenės nariai ir mokiniai stebėjo muzikinę- literatūrinę kompoziciją, pavadinimu „Tėvynės didvyriams, širdie, per amžius dek“. Kompozicijos metu mokiniai deklamavo, dainavo ir kūrė gražią istoriją, apimančia 1863- 1864m sukilimą bei 1918-1920m. laisvės kovas. Kaip ir kasmet, bendruomenės nariai liko sužavėti. „Mūsų laikais irgi buvo kariuomenės diena, bet tokio jausmingumo, tiek širdies nebuvo įdėta.. Nuostabu. Tiesiog nuostabu“, - vos tramdydama ašaras pasakojo žilagalvė Giedraičių gyventoja.
Meninės - literatūrinės kompozicijos autorė, istorijos mokytoja Donata Vertinskienė sakė, jog ne paminklas ir ne istorinė vieta auklėja vaikus. Jos nuomone, tikrais piliečiais ir patriotais vaikus skatina būti tokie renginiai kaip šis, kuomet yra panaudojamos istoriškai svarbios vietos. Pedagogė mano, kad vaikus patriotais reikia ugdyti jau nuo mokyklos suolo. Kasmetis Giedraičiuose vykstantis minėjimas, mokytojos akimis, ugdo pasididžiavimą savo kraštu ir jo istorija.
Po širdį virpinančio reginio bendruomenės salėje, svečiai ir bendruomenės nariai susipažino su Molėtų bei Utenos policijos komisariatų darbuotojais ir jų darbo specifika. Pareigūnai demonstravo policijos pajėgų naudojamus ginklus, apsisaugojimo priemones. Renginio dalyviai turėjo galimybę paženklinti savo mobiliuosius telefonus specialiais Lietuvos policijos lipdukais, kuriuose įrašytas specialus numeris padėtų atpažinti pamestą arba pavogtą telefoną. Didelio susidomėjimo sulaukė kinologas su šunimi, paruošę žaismingą programą. Pareigūnas kriminalistas vaikams atminimui netgi padarė jų pirštų antspaudus ant paprasčiausių popieriaus lapelių. Dienos pabaigoje išalkusius renginio dalyvius gen. Silvestro Žukausko 3-osios kuopos šauliai vaišino kariška koše bei šilta arbata.
Giedraičių mokykla garsėja patriotiniu ugdymu ne tik rajone, bet ir apskrityje. Tai ko gero vienintelė mokykla, rengianti tokio pobūdžio šventę, trunkančią visą dieną. Bendruomenės narė, dalindamasi įspūdžiais, vylėsi, jog šios mokyklos mokiniai liks ištikimi savo tėvynei ir atsidūrę pasirinkimų kryžkelėje supras, kad yra reikalingi Lietuvai čia ir dabar.