Psichologas: kodėl nemėgstame Kalėdų?

Nors Kalėdos laikoma viena iš gražiausių metų švenčių, ne visiems jos laukiamos ir mielos. Vis dažniau pasigirsta minčių, kad anksčiau gerbiama ir visas gimines prie bendro stalo sukviesdavusi gerumo šventė dabar tapo tik tuštybių ir blizgučių muge. Tad nenuostabu, jog daugėja tų, kurie drąsiai teigia: „Aš Kalėdų nelaukiu“.

Psichologas, psichologijos mokslų daktaras Marius Daugelavičius pasakojo, kad dažniausiai už šių žodžių slypi tai, jog žmogus jaučiasi vienišas.

Priežasčių – begalė

„Sunku apibendrinti, tačiau dažniausiai nemėgstantis švenčių žmogus jaučiasi vienišas, jam trūksta gerų santykių su šeima ir draugais. Tokie žmonės neretai yra uždari, jaučia šilumos trūkumą. O tas kontrastas labai paryškėja tada, kai artėjant šventėms visi pradeda akcentuoti šilumą, šeimą, meilę. Tuomet jie labai aiškiai pajaučia kontrastą tarp to, kas yra jų gyvenimuose ir to, kas vyksta aplinkui“, - apie tai, kodėl kyla tokia problema pasakojo psichologas.

Anot M. Daugelavičiaus, psichologija – toks mokslas, kuriame situacijos negalima vertinti žodžiu „tiesiog“. Tad ir teiginys, kad žmogus „tiesiog nemėgsta švenčių, nes nemėgsta“ negali būti teisingas. Už šio posakio visuomet slypės daugybė priežasčių.

„Jeigu žmogus kažko nemėgsta, visuomet būna kažkokios šaknys. Galbūt tai kažkokie skausmingi ir negeri praeities įvykiai. Pavyzdžiui, tėvai prievarta visus susodindavo prie stalo ir liepdavo kalbėti maldą. Šis prievartos elementas išauga ir gaunasi atmetimo elementas iš karto visoms šventėms. Žmogus pamiršo, išaugo, bet reakcija į šventes liko“, - patikino psichologas.

Nemėgti švenčių – normalu

Tokiems žmonės jis patarė pasirinkti vieną iš dviejų situacijos sprendimo būdų: patiems švenčių metu „sukurti tinkantį ir patinkantį smagumo elementą“ arba nusiraminti ir švenčių tiesiog nešvęsti.

„Švęsti Kalėdas nėra būtina. Tai, kad visa aplinka švenčia, nereiškia, kad turi švęsti ir konkretus žmogus. Šioje vietoje susiduriame su tam tikru štampu, kad jeigu visi daro, tai ir aš turiu tai daryti. Negalima sakyti, kad žmogus nėra normalus, nes jis nešvenčia Kalėdų. Tačiau jeigu žmogus pats norėtų švęsti, bet jam tai neišeina, reikėtų iššaukti vidines reakcijas ir refleksus, kurie padėtų šventes pamėgti“, - patarė specialistas.

Artimiesiems, kuriems tenka bendrauti ar įkalbinėti kartu švęsti Kalėdas jų nemėgstantį žmogų, psichologas patarė savyje atrasti tolerancijos. Galimybę švęsti ar nešvęsti šventes, reikėtų palikti paties žmogaus apsisprendimui.

„Mūsų visuomenėje yra gilus tolerancijos trūkumas. Bet kuris kitoks žmogus iššaukia priešiškumą, atmetimo reakciją. Taip jau yra, kad lietuviai yra konservatyvūs, uždari. Išsiskiriantis žmogus automatiškai tampa blogu“, - apie tai, ar dėl slogios nuotaikos per šventes nėra kaltas lietuviams įgimtas pesimistiškumas, kalbėjo psichologas.

Priešingybė – pošventinė depresija

Jis pasakojo, kad konsultacijų metu ypatingai ypatingai šventėms artėjant, jam vis tenka susidurti su žmonėmis, kurie Kalėdų nemėgsta. Bendrame džiaugsmo fone jie pradeda maištauti ir vienišumą slepia po abejingumo kauke. M. Daugelavičiaus teigimu, tokie žmonės dažniausiai turi visą kompleksą problemų.

„Kaip liga viena nevaikšto, taip ir psichologinės bėdos po vieną nevaikšto. Dažniausiai dėl niūrios nuotaikos prieš šventes būna kalti blogi santykiai, konfliktai šeimoje, susvetimėjimas“, - pasakojo specialistas.

Jis pripažino, kad nepasitenkinimas artėjančiomis šventėmis gali būti depresijos užuomazga. Tiesa, šios ligos nenoras švęsti švenčių neišprovokuos, dėl to dažniausiai būna kaltas kurį laiką persekiojantis vienišumo jausmas ir uždarumas.

Kaip pirmuosius ir svarbiausius depresijos požymius psichologas įvardijo tris komponentus: žmogui niekas nebeteikia džiaugsmo, trūksta jėgų, jis nepasitiki savimi. Tokiam žmogui geriausiai gali padėti artimieji, kurie padėtų jo gyvenimą padaryti spalvingesnį ir išvaikytų rutiną.