Pirmoje šio straipsnio dalyje MyEP rašė apie tai, ką turėtų daryti Europa, kad čia vėl būtų uždirbami dideli pinigai.
Antroji straipsnio dalis skirta atskiriems Europos regionams.
Vokietija
Per retai pripažįstama, kad Bendroji Europos rinka bei iš jos išsivysčiusios ES ir euro zona pasiekė savo pirminį tikslą, kurio esmė buvo užkirsti kelią karui tarp Prancūzijos ir Vokietijos. Vis dėlto šios dvi valstybės kartu reprezentuoja pusę euro zonos gamybinio pajėgumo, o jų apjungti arba konfliktuojantys interesai turėtų ir toliau dominuoti sklerotiškos politikos scenoje.
Vokietijos tauta orientuota į darbą, tuo tarpu jaunieji prancūzai riečia nosis, todėl vis daugiau vokiečių turi darbo vietas, o prancūzai ir toliau jaučiasi viršesni. Vokietijos eksporto ekonomika pelnosi iš dabartinio silpno euro, bet to, nedarbo lygis šioje šalyje vienas žemiausių euro zonoje.
Vokietija – ypatingai išsiskirianti bei vena iš nedaugelio šalių, kurių ateities perspektyvos tik auga. Ši šalis ir toliau išliks saugiausiu ES regionu.
Prancūzija
Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o veiksmai nukreipti prieš verslą. Šiuo metu jis gali pasimėgauti vos 24 proc. gyventojų palaikymu, o Prancūzijos rodikliai vėl smuktelėjo pirmąjį šių metų ketvirtį ir tik 5 proc. prancūzų tiki, kad situacija pagerės. „Penkiasdešimt milijonų prancūzų negali klysti”. Palaikome šį griežtą vertinimą. Toks gyvenimas.
Didžioji Britanija
Tai pirmoji valstybė, kuri ėmėsi griežtų taupymo priemonių, todėl manome, kad ji bus pirmoji, kurios ekonomika atsigaus. Be faktinio ekonomikos augimo pirmąjį šių metų ketvirtį, yra ir kitų optimizmą keliančių elementų, tarp kurių naujasis Britanijos centrinio banko valdytojas Markas Carney, kuris išreiškė stiprų didesnio skaidrumo troškimą, bei verslui palankios Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Davido Camerono vyriausybės pozicijos.
Periferija
Negali būti malonu vadintis „periferija“. Paklauskite Portugalijos, Ispanijos ir Italijos. Šiose šalyse išlieka didelė rizika Šių šalių vyriausybės galimai nesugebės tinkamai parodyti prielankumo Briuseliui už įvairias griežtų taupymo priemonių bei finansinės pagalbos paketų skyrimą. Masinis nedarbas gali sukelti socialinius neramumus – pusė Italijos jaunimo pasiruošę palikti savo šalį dėl geresnio gyvenimo paieškų. Verta nepamiršti taip pat ir suverenių bankų rizikos – Ispanijos bankų sistema išlieka neskaidri, net ir po svarbių rezonansinių korupcijos bylų, palietusių net patį ministrą pirmininką.
Kitame periferijos gale, Slovėnija atrodo palyginti stabili naujokė. Su rizika ši šalis susitvarko pati, jai nereikia pagalbos, atrodo, kad ši valstybė maža ir lengvai valdoma. Trumpai tariant, Slovėnija – tai ne Kipras.
Tiesa, Kipras nebėra toks pat, koks buvo anksčiau. Rizika, kad įvyks dar viena „kiprietiška krizė“ minimalus. Kipras pripažino, kad kai tik patenkama į euro zoną, iš jos nebenorima išeiti. Nepaisant visų skundimųsi bei bausmių silpnesnėms narėms, Vokietija negali leisti, kad kas nors iš euro zonos išstotų.
Kalbant apie neigiamus dalykus, šios šalys kenčia nuo pritrenkiančio jaunimo nedarbo bei ekonominio nepajėgumo. Šių valstybių vyriausybės svyruoja nuo užtikrintų iki nestabilių. Neatmetame galimybės, kad neigiamos perspektyvos dėl periferijos gali stabilizuotis. Jei Vokietija atsigaus pakankamai greitai ir jei Prancūzija nepraras dar labiau savo pozicijų, viskas gali pakrypti gera linkme.
Portugalija
Visų nuostabai, bei daugelio palengvėjimui, Portugalija neseniai sėkmingai pardavė 10 metų valstybinių vertybinių popierių partiją. Tai šalis, kuri jau kurį laiką buvo vertinama silpniausia euro zonos grandimi.
Portugalijos valstybinis įsiskolinimas vis dar sudaro apie 122 proc. BVP – tai trečias pagal dydį įsiskolinimas ES. Tačiau situacija nebėra tokia prasta, kaip buvo anksčiau. Tikėtina, kad Portugalija norėtų prisijungti prie tiesioginių pinigų transakcijų mechanizmo. Nors kol kas dar per anksti priimti sprendimus, Portugalijos vyriausybė rodo iniciatyvą, imdamasi veiksmų tam, kad valstybinės išlaidos būtų sumažintos, o griežtos taupymo priemonės ir toliau būtų taikomos.
1999 m. Portugalijoje buvo pradėta įgyvendinti valstybinė strategija kovai su priklausomybe nuo narkotikų. Buvo nuspręsta narkotikų vartotojus vertinti ne kaip nusižengiančius įstatymui, o kaip ligonius, kuriems reikia gydymo. Nors tokios priemonės tikrai neišsprendė narkotikų vartojimo problemos, Portugalijos programa vertinama kaip perspektyvi alternatyva karui su narkotikais. Žalos sumažinimo pastangų didinimas kartu su aktyvia reabilitacija bei reintegracijos programomis padėjo ženkliai sumažinti piktnaudžiavimo narkotikais poveikį visuomenei, įskaitant ir ŽIV infekcijos plitimo problemą.
Kaip ir plačiai paplitusi priklausomybė nuo narkotikų, pasaulinė finansinė krizė gali būti „suremontuota“, tačiau ne taip greitai, o gal ir niekada. Tačiau, be jokios abejonės, yra daug efektyvesnių priemonių apriboti priklausomų asmenų daromą žalą visuomenei. Bet kuriuo atveju, viltis miršta paskutinė.
Reikia tikėtis, kad ES parodys savo galią.