„Ūkininko patarėjo“ kalbinti žalieji sutartį lygina su amerikiečių kompanijos „Chevron“ bandymais užteršti Lietuvos požeminius vandenis ieškant skalūninių dujų Žemaitijoje, o žemdirbių savivaldos atstovai būgštauja, kad, nebelikus muitų JAV produkcijai, ES vartotojai, ypač neturtingiausi, gyvenantys pokomunistinėse Rytų Europos šalyse, rinksis pigius, bet sveikatai kenksmingus amerikietiškus, iš genetiškai modifikuotų augalų ir su dirbtiniais hormonais užaugintų gyvūnų mėsos pagamintus maisto produktus. Žemės ūkio ir Užsienio reikalų ministerijų pareigūnai santūriai viliasi, kad, įsigaliojus sutarčiai, europiečiai Amerikoje alaus, vyno, sūrių ir dešrų parduos daugiau, negu amerikiečiai jautienos Europoje.

Miražą palaikė nauda

„Didžioji mūsų klaida – esame naiviai įsitikinę, kad ES be jokių svyravimų turi ginti savo rinką, privalo nustatyti griežtas ir aiškiais sąlygas trečiųjų šalių gamintojams ir eksportuotojams, norintiems savo produkciją įsiūlyti Bendrijos vartotojams“, - „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Europos žemės draugų organizacijos Anti-GMO kampanijos vadovas Lietuvoje Andrejus Gaidamavičius. Tačiau, anot A. Gaidamavičiaus, ES ir Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties ekonominės naudos miražas Briuselio biurokratams gali nusverti bet kokį nerimą dėl aplinkosaugos, maisto kokybės.

Pasaulį valdo pinigai

„Ši sutartis vaizdžiai iliustruoja nelemtąjį posakį „Pasaulį valdo pinigai“. Briuselis ir Vašingtonas siekia sukurti didžiausią pasaulinę laisvąją rinką, jeigu susijungs JAV ir ES ekonomikos“ , - pranašavo A. Gaidamavičius. Tada šiam tandemui bus paprasčiau konkuruoti su rusais, kinais ir kitais naujaisiais pasaulio ekonomikos „tigrais“ ar kitokiais popieriniais plėšrūnais. A. Gaidamavičiaus nuomone, siekiant euroatlantinės vienybės, JAV maisto gamybos, saugos standartai pagal laisvosios prekybos sutartį automatiškai bus pripažįstami ir Europos Sąjungoje.

Monopolininkų advokatai tapo nešališkais teisėjais

Vienas svarbiausių sutarties pavojų, pasak visuomenininko A. Gaidamavičiaus, - ji numato, kad prekybos partnerių nesutarimus spręs vadinamasis arbitražinis teismas. „Tai reiškia, kad verslo sąlygomis Europoje nepatenkinti investuotojai iš užatlantės arba į „Chevron“ panašios kompanijos, išvytos iš Lietuvos, galės belstis pas tarptautinius „taikos tarpininkus“ ir prisiteisti iš „šalies skriaudikės“ milijardines kompensacijas. Arbitražinių teismų nuosprendžių negalima niekam apskųsti, be to, dažnai pasitaiko, kad nešališkieji teisėjai anksčiau dirbo tų „nukentėjusiųjų“ verslininkų advokatais, todėl didelio sąžiningumo iš tokių teismų negalima tikėtis“, - apie spąstus, kurių, anot Europos gamtosaugininkų, smaigstyte prismaigstyta būsimoji JAV ir ES prekybos sutartis, perspėjo Lietuvos žaliųjų sąjūdžio aktyvistas.

Žemės draugai iš visos Europos praėjusią savaitę skubėjo į Berlyną. „Mes, aplinkosaugininkai, mobilizuojamės ir kitais metais nuolat garsiai aiškinsime ne tik paprastiems žmonėms, bet stengsimės atverti akis ir trumparegiams politikams, kad transatlantinė prekybos sutartis kelią grėsmę žemdirbystei, kaimo ir miesto bendruomenėms, gamtai“, - ryžtingai kalbėjo gamtininkas ir žurnalistas A. Gaidamavičius.

Saldi genų inžinerija

Vokietijos sostinėje susirinkę žalieji nurodė mažiausiai tuziną JAV ir ES laisvosios prekybos sutarties pražūtingų pasekmių Senajam žemynui. Anot Žemės draugų, Europos Sąjungoje jau dešimt metų privaloma žymėti genetiškai modifikuotas maisto sudėtines dalis, sėklose ir maisto produktuose aptikus net nedidelius genų inžinerijos pėdsakus, tokiais produktais neleidžiama prekiauti, juos iš karto konfiskuoja muitininkai. Didžiausias leistinas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kiekis ES gyvulių pašaruose –vos 0,1 proc. O Amerikoje genetiškai modifikuotos sojos ir tokie pat kukurūzai ramiausiai auginami pašarams, naudojami maisto produktams gaminti. Ką tik JAV valdžia leido veisti genetiškai modifikuotus saldžiuosius kukurūzus, cukrinius runkelius, liucerną. JAV Maisto ir vaistų administracija (Food and Drug Administration - FDA) vienodai vertina GMO patiekalus ir įprastą maistą. Amerikos sveikatos apsaugos sistemos valdininkai laikosi nuostatos, kad transgeniniai javai „apskritai yra saugūs, nebent į augalų genus būtų įterpta svetimų baltymų“.

Bombos po ES bastionais

Pasak A. Gaidamavičiaus, amerikiečiai tikisi, kad sutartis išklibins ES apsaugos nuo GMO tvirtoves. Šiaurės Amerikos grūdų eksportuotojų asociacija nekantrauja gauti leidimą išvežti genetiškai modifikuotus produktus į Europą. JAV Biotechnologijų pramonės organizacija ir Amerikos sėklų prekybos asociacija siekia, kad nedideliuose ES šalių laukeliuose būtų leidžiama sėti neištirtas pašarines GM kultūras.

Žaliųjų manymu, laisvosios prekybos sutartis bus nelengvas išbandymas ir daugeliui kitų jau esamų ar dar tik numatomų europinių maisto saugos, kilmės taisyklių.

Amerikoje užtenka savireklamos

Nemažai ES šalių ir pačios, savo valia, įsidiegusios papildomas maisto kokybės programas. Štai britai ant gaminių pakuočių išvardija didžiausius rekomenduojamus sočiųjų riebalų, druskos, cukraus kiekius 100 g produkto, taip pat kiek kalorijų teks „sudeginti“ jį suvalgius. Ant ES kiaušinių jau nurodoma, kur vištos juos padėjo: kaimo sodybų gūžtose, ant kraiko stambiuose pramoniniuose paukštynuose ar įkalintos narvuose.
JAV maisto ženklinimo taisyklės leidžia net neužsiminti, kad vegetariškas valgis pagamintas iš genetiškai modifikuotų augalų, o galvijo mentės išpjova - kepta iš jaučio, nušerto dirbtiniais augimo hormonais, mėsos. Visi, norintys tiekti į ES rinką naujus maisto produktus, privalo įrodyti, kad jie saugūs. Jungtinėse Valstijose užtenka, kad patys gamintojai moksline terminologija išliaupsina savo produkciją ir ji jau gali patekti į parduotuvių lentynas.

Briuseliui, Maskvai ir Pekinui neramu

JAV ir dar 26-iose gyvulininkyste besiverčiančiose šalyse leidžiama naudoti „Ractopamine" pašarų priedus. Jų gavę gyvuliai sparčiau auga, tokių keturkojų mėsa liesesnė, bet ištirta, kad šis papildas smarkiai atsiliepia gyvulių elgsenai ir sveikatai. Nuo hormonų audrą sukeliančio „Ractopamine" gyvūnai pasidaro neramūs ir pikti, sutrinka jų širdis, nukenčia raumenys ir dauginimosi organai. Žmonės, pavalgę tokių gyvūnų mėsos, junta neramiai krūtinėse besidaužančią širdį ir netgi gali smarkiai apsinuodyti. ES, Rusija, Kinija, Taivanis uždraudė importuoti kiaulių ir galvijų, į kurių pašarą buvo įmaišyta „Ractopamine" augimo stimuliatorių, mėsą.

2012-aisiais, po ketverius metus nuolat strigusių derybų, Jungtinės Tautos, atsižvelgusios į JT Maisto ir žemės ūkio bei Pasaulio sveikatos organizacijų patarimus, nustatė didžiausius leistinus „Ractopamine" likučių kiekius galvijų ir kiaulių audiniuose. Dėl to neramiai laukiama JAV ir Rusijos prekybos karo. Tikėtina mūšių vieta - Pasaulio prekybos organizacija.

Nemėgsta Amerikos, bet myli amerikiečius

Žalieji baugina, kad, ES ir Jungtinėms Valstijoms pasirašius laisvosios prekybos sutartį, žmonėms abipus Atlanto beliks tik svajonės apie sveikesnį, šviežesnį, iš vietinių žaliavų pagamintą maistą - jis gali būti laikomas „netarifine prekybos kliūtimi“ ir uždraustas.

„Europiečiai ir JAV piliečiai kenčia dėl tų pačių investuotojų godumo. Priešinkimės, kad JAV kapitalas neįsiviešpatautų pasaulyje, bet mylėkime amerikiečius, nes jie yra natūralūs mūsų antimonopolinės kovos sąjungininkai“, - tikino gamtosaugininkas A. Gaidamavičius.

Ilgas procesas

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Evaldas Čijauskas net neabejoja, kad ES ir JAV prekybos taisyklių derinimas, suvienodinimas - ilgas procesas. „Vienas, du - tikrai nebus. ES institucijos, apsispręsdamos viduje, tariasi su visomis Bendrijos narėmis. Mano nuomone, net sudaryta sutartis dar nebus teisinis pagrindas iškart vežti ir pardavinėti pas mus genetiškai modifikuotą maistą. Nebent iš esmės pasikeistų oficialioji ES politika“, - „Ūkininko patarėjui“ dėstė E. Čijauskas. Visuomenei sunerimus dėl įtartinų augalų Pasvalio rajone, Valstybinės augalininkystės tarnybos inspektoriai, susitarę su Aplinkos ministerija, nuolat tikrina vis didesnius Lietuvos plotus ir niekur neranda GMO pasėlių.

Vartotojas turi pirkti nedvejodamas

„ES daug lėšų išleidusi maisto saugai, gyvūnų gerovei, sukūrusi griežtai kontroliuojamą maisto gamybos grandinę „nuo lauko iki stalo“. Jungtinės Valstijos atkerta, kad jos ne mažiau investavusios į naujausias maisto gamybos technologijas. Kai kurie mūsų ūkininkai irgi galvoja, kad europietiški naminių gyvulių laikymo, gamtosaugos reikalavimai - per daug išpūsti ir pernelyg brangūs. JAV maisto pramonininkų filosofija paprasta – vartotojas turi daugiau pirkti ir mažiau domėtis tokiomis „smulkmenomis“, kaip produkto kilmės regionas. Be to, ši nuoroda ant gaminio etiketės galinti iškraipyti konkurencijos sąlygas – JAV piliečiai, ypač kilę iš Senojo žemyno, mieliau pirks europietiškus, o ne amerikietiškus tokius pačius produktus. Nuojauta man kažkodėl kužda, kad teks šiek tiek nusileisti amerikiečiams. Aišku, ES nepasirengusi ir nenusiteikusi įsileisti amerikietiškų bandomųjų biotechnologijos produktų“, - kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“ dalykiškai padėtį įvertino Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.

Lietuviški produktai patiks turtingesniems

Vis dėlto labiau negu amerikietiškų genetiškai modifikuotų kukurūzų ŽŪR vadovas baiminasi dar vienų konkurentų, pateksiančių į ES rinką. „Amerikoje kur kas pigesnės energetinės žaliavos, dėl to jų fermeriams mažiau kainuoja pagaminti žemės ūkio produktus. Kai išnyks muitai JAV produkcijai, tai ES vartotojai, ypač neturtingiausi, rinksis pigiausią, bet nebūtinai sveiką maistą. Suprantama, ir mūsų produktams atsivers JAV rinka. Geros kokybės, skanūs lietuviški maisto produktai (o mes tokius sugebame pagaminti) gali patikti turtingesniems JAV gyventojams, viduriniajam amerikiečių visuomenės sluoksniui“, - vylėsi A. Stančikas.

Naujas pasaulinės prekybos pavyzdys

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, kad ES ir JAV derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (laisvosios prekybos sutarties) pagrindiniai siekiai yra liberalizuoti dviejų svarbiausių demokratinių pasaulio ekonomikos milžinų prekybinius santykius, pašalinti juos apsunkinančias netarifines kliūtis bei betiksles reguliavimo užtvaras, sukurti naujus pasaulinės prekybos pavyzdžius.
„Abipusė dvišalė sutartis žada ES valstybėms nemažą naudą iš eksporto į didelę JAV rinką. (Britų naujienų kanalas BBC apskaičiavo, kad JAV ir ES iš prekybos gauna apie 30 trilijonų JAV dolerių pajamų, o Europos Sąjungos pelnas iš laisvosios prekybos sutarties siektų apie 159 mlrd. dolerių –red. past.). Lietuvos verslas taip pat turėtų pajusti sutarties privalumus. Gana perspektyvus atrodo perdirbtų lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Jungtines Valstijas. ES pareigūnai sėdo prie derybų stalo pasiryžę įtikinti amerikiečius panaikinti dabar JAV nustatytus netarifinius apribojimus šiems produktams“,- smulkiai derybų vyksmą apibūdino V. Katkevičius.

Aiškus ir nedviprasmiškas mandatas

Pasak ŽŪM pareigūno, gali būti, kad tos akimirkos, kai sutartis bus pasirašoma, teks laukti ilgiau nei numatyta. „ES derybininkų mandatas dėl GMO ir dirbtinių hormonų - aiškus ir nedviprasmiškus: Bendrijos teisės aktai nebus keičiami. Taip pat ir visi kiti norminiai dokumentai dėl žmonių sveikatos, gyvūnų priežiūros ir gerovės, aplinkos apsaugos ir vartotojų teisių. Mūsų žemdirbiams nereikėtų baimintis, kad padidės genetiškai modifikuotų ir sintetinių hormoninių produktų importas į Lietuvą. (ES ir JAV spalio 21 d. pasirašė memorandumą, leidžiantį amerikiečiams kasmet iki 2015-ųjų į ES rinką eksportuoti 45 tūkst. t kokybiškos hormonais neapdorotos jautienos- red. past.). Jungtinėms Valstijoms labai svarbu paprasčiau eksportuoti žemės ūkio produktus (ypač mėsos gaminius). Dėl to didžiausią poveikį pajustų ES jautienos sektorius, bet viskas priklausys nuo galutinių derybų rezultatų“, - sakė ŽŪM Ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius V. Katkevičius.

Derybininkams netrūksta politinio ryžto

„Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai šiuo metu gyvybiškai svarbu, kad stiprėtų jų ekonomikos, todėl derybas siekiama pabaigti nedelsiant – 2015-aisiais. Politinio ryžto derybininkams netrūksta. ES ir JAV interesai derantis dėl žemės ūkio produktų skiriasi. JAV labiausiai domina žaliavinės žemės ūkio prekės, ypač mėsa, o ES siekia, kad neliktų tarifų ir netarifinių kliūčių prekiauti alkoholiu, alumi, vynu, perdirbtais maisto produktais.

Maisto kokybę apibrėžiantys ES teisės aktai kuriami atsižvelgiant ne tik į mokslinius faktus, bet ir į visuomenės nuomonę, tradicijas, etinius ir aplinkosaugos veiksnius. ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimas negali atverti kelio genetiškai modifikuotų produktų antplūdžiui į Bendriją, nes tai visiškai prieštarautų derybinėms gairėms, kurias ES valstybės nustatė Europos Komisijai“, - „Ūkininko patarėjui“ pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyrius.