Ar tai įmanoma?
Ko nori rusai?
Rusija supaprastinto vizų režimo su Europos Sąjunga siekia jau kelerius metus. Toks susitarimas reikštų, kad Rusijos žurnalistams, studentams ir verslininkams būtų lengviau gauti daugkartinę Šengeno vizą, o tuo pačiu ES piliečiams taip sumažėtų biurokratinių procedūrų kiekis norint nuvykti į Rusiją. Atrodytų, tokios sąlygos turėtų tenkinti abi puses: bet kodėl tada susitarimas iki šiol nepasiektas?
Atsakymas paprastas: Rusija reikalauja iš ES šiek tiek daugiau nei vien tik biurokratinių kliūčių sumažinimo: V. Putinas nori, kad biometrinius tarnybinius pasus turintys Kremliaus valdininkai ir valstybinių įmonių darbuotojai į ES trumpam laikui (iki 90 dienų) galėtų vykti išvis be vizos. Būtent dėl šio punkto vizų režimas iki šiol nesušvelnintas.
Šioje vietoje reikėtų priminti, kad tarnybiniai pasai Rusijoje išduodami valdininkams bei valstybinių įstaigų darbuotojams, tai yra – Kremliui artimiems asmenims. Todėl Briuselis viena ranka rodydamas į žmogaus teisių pažeidimus ar korupciją Rusijoje, kita ranka negali lengvai panaikinti vizų tiems patiems Kremliaus režimo atstovams ir leisti jiems laisvai keliauti po Šengeno zoną.
ES ir Rusijos šaltasis karas
ES ir Rusijos tarpusavio santykiai šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus. Tiesa, derybos tarp Rusijos ir ES šiuo klausimu pasiekė mirties tašką dar prieš ES ir Rusijos santykių paaštrėjimą, kai savo poziciją pakeitė Vokietija dėl, spėjama, kontraversiško opozicijos slopinimo Rusijoje.
Bet kai ES kaltina Rusijos energetikos milžinę „Gazprom“ kompaniją nesąžininga konkurencija centrinėje bei rytų Europoje; prieš ES šiuo metu vadovaujančią Lietuvą vykdomas ekonominis karas, o politinis spaudimas artėjant Rytų partnerystės susitikimui Vilniuje vis didėja, atrodytų, kad bevizes keliones po ES Rusijos biorokratai ir valstybinių įmonių darbuotojai kol kas gali pamiršti.
Todėl tai, kad Rusija neišsižada savo siekių ir atvirai kalba, kad susitarimas dėl vizų bus pasirašytas jau kitais metais, skamba kiek oportunistiškai.
Graikijos ir Rusijos tango
Graikija ES vadovauti pradės 2014 sausio 1 d. Tai, kad savo vadovavimo blokui metu stengsis gerinti ES santykius su didžiąja Rytų kaimyne, graikai pabrėžė ne kartą.
Šiuo metu galima drąsiai teigti, kad Graikija yra viena artimiausių Rusijos partnerių ES: šalis sieja ilgamečiai kultūriniai ir religiniai saitai (tiek graikai, tiek ir rusai priklauso Rytų Stačiatikių bažnyčioms), jos rengia bendras karines pratybas Viduržemio jūroje, o kai kurie apžvalgininkai netgi spėja, kad Graikija galėtų tapti nauja strategine Rusijos partnere Viduržemio jūros regione – vietoje Sirijos.
Rusijos turistų Graikijoje skaičius 2013 sausio-rugpjūčio mėnesiais padidėjo 50 proc., lyginant su atitinkamu periodu 2012-aisiais ir tikimasi, kad šiemet iš viso Graikija sulauks milijono turistų iš Rusijos. Iš viso pajamos iš Rusijos turistų sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį visų turizmo sektoriaus pajamų.
Tiesa, Graikijos ir Rusijos santykiai kiek atšalo šią vasarą, kai „Gasprom“ paskutinę minutę pasitraukė iš Graikijos gamtinių dujų kompanijos DEPA privatizavimo proceso. Atėnams tai prilygo fiasko, kadangi nebus įmanoma įvykdyti šių metų privatizacijos kvotos. O valstybei priklausančių įmonių privatizavimas yra viena pagrindinių kondicijų, numatytų bendrame ES ir TVF finansinės pagalbos pakete Graikijai.
Bet atrodo, kad Kremlius pasiruošęs tai pataisyti - vizito Graikijoje metu Rusijos ir Graikijos atstovai aptarė ir galimą gamtinių dujų kainos, kurias Graikijai tiekia „Gazprom“ sumažinimą bei galimybę valstybinei Rusijos geležinkelių kompanijai dalyvauti Graikijos geležinkelių privatizavime, į kuriuos, pasak „Reuters“, Rusijos valstybiniai geležinkeliai yra pasiruošę investuoti 100 mln. eurų.
Taigi, Rusija savo įtaką Graikijoje stiprina ne tik kultūriniais ryšiais, bet ir sunkiai besiverčiančios šalies ekonomikai gerokai patrauklesnėmis pragmatinėmis priemonėmis. Už gaunamą paramą graikai yra pasiruošę atsilyginti oficialiai reiškiama parama Rusijai ES bloke ir siekiu išspręsti vizų klausimą Rusijai palankia linkme.
Graikijos užnugario nepakaks
Tiesa, vien Graikijos pagalbos Rusijai neužteks: tam, kad tarp šios valstybės ir ES būtų pasirašyta supaprastinto vizų režimo sutartis, reikalingas viso ES bloko pritarimas. Net ir šiandien vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra: iš vienos pusės jaučiamas verslo lobistų spaudimas ar apeliuojama į padidėsiančius turistų iš Rusijos srautus, bet kitoje barikadų pusėje esantys žmogaus teisių gynėjai pirštu bado į Rusijos valdžios vykdomus žmogaus teisių pažeidimus: grupės „Pussy Riot“ dainininkių įkalinimą, opozicijos aktyvistų teismus ir Aleksejaus Navalno bylą.
48 europarlamentarų grupė dar birželio mėnesį kreipėsi į Europos Komisiją prašydami visų pirma ES lygiu priimti ką nors panašaus į JAV turimą Magnitskio sąrašą, kuriame esantiems Rusijos valdininkams, įtariamiems žmogaus teisių pažeidimais, draudžiama atvykti į šią šalį, o tik paskui Rusijos valdininkams leisti lengvai keliauti po Europą.
O vis stiprėjantis Rusijos ir ES priešiškumas tiek energetikos, tiek ir prekybos ar apskritai politinės įtakos buferio zonos (Rytų kaiminystės valstybės) atrodo Rusijai palankų vizų klausimo sprendimą vis labiau tolina. Tiesa, yra nuomonių, kad geriau jau Rusijai duoti ko ji nori, tačiau tokiu atveju ES tektų rimtai apsvarstyti galimybę, kad kartą pasidavus politiniam spaudimui, tai daryti teks ir ateityje.
Ką mano ekspertai?
Politologo Tomo Janeliūno manymu, dėl pirmininkaujančios šalies nė viena ES valstybė savo interesų neatsisakys.
„Derybos vizų klausimu gali vykti, tačiau ES šalys yra pasidalijusios, todėl sunku tikėtis, kad Rusija pasiektų norimą susitarimą dėl savo sąlygų. Taip pat yra ar gali būti keliamos įvairios techninės sąlygos Rusijai, kad būtų galima pradėti vykdyti tokį režimą. Todėl situacija gali būti tokia: oficialiai ES sutiktų suteikti bevizį ar smarkiai palengvintą režimą, bet jam įgyvendinti būtinos sąlygos būtų nepriimtinos Rusijos pusei”, - sakė jis MyEP.
Kalbėdamas apie Graikijos pirmininkavimą Europos Sąjungai, reikia pabrėžė, kad pirmininkaujanti šalis turi daugiau įtakos nustatant sprendimų ir derybų darbotvarkę, bet ne rezultatą. “Nė viena ES narė neatsisakys savo interesų dėl kurios nors pirmininkaujančios šalies. Todėl Graikija gali proteguoti Rusiją, bet tai tik dalis, gal net mažesnė, viso politinio žaidimo“, - tikino T. Janeliūnas.
O štai itin daug Rusijoje vykstančius procesus nagrinėjančio politikos apžvalgininko Viktoro Denisenko nuomone, Rusija linkusi spręsti klausimus, naudodamasi ekonominiais svertais.
“Bevizis režimas vadinamiesiems tarnybinių pasų savininkams sudaroma tam tikra privilegijuota Rusijos piliečių kategorija ir galima įtarti, kad būtent tokiu būdu Rusija bando paskatinti tuos žmones, kurie lemia dabartinę valdžią ir kurie yra sistemos dalis. ES tai iš esmės yra nepriimtina. Be to, dabar kartais kalbama, ir gana rimtai, apie tai, kad ES gali būti adaptuotas vadinamasis Magnitskio sąrašas, kad į Europos teritoriją nebūtų įleidžiami žmonės, įtariami sąsajomis su Sergėjaus Magnitskio persekiojimu, tarp kurių, spėju, yra ir tarnybinių pasų savininkų, todėl šis Rusijos siekis tampa iš esmės tampa probleminiu”, - svarstė MyEP pašnekovas.
Anot jo, Rusijos retorika Rytų partnerystės politikos atžvilgiu ar bendri pasisakymai apie Europos Sąjungą neretai yra priešiško pobūdžio, todėl kyla klausimas: kodėl vizų režimas pirma turi būti supaprastintas su Rusija, o ne su Ukraina ar Moldova, kurios yra palankiau nusiteikusios ES atžvilgiu ir dalyvauja Rytų partnerystės programoje?
“Nereikia pamiršti ir techninių klausimų. Rusija yra didelė ir nerami valstybė: egzistuoja ir tam tikras terorizmo pavojus, ir neramumai Šiaurės Kaukaze. O dėl bevizio režimo gali padaugėti ir nelegalių migrantų, kurie bandys iš Rusijos teritorijos patekti į ES”, - atkreipė dėmesį V. Denisenko.
Taip pat jis bandė atsakyti, kodėl Rusija gali pasinaudoti Graikija sprendžiant šį klausimą.
“Pirmiausia, Graikija, kaip pirmininkaujanti valstybė, turi daugiau galimybių daryti įtaką darbotvarkei. Galbūt tas poveikis nėra kažkoks esminis ar sprendžiamas, bet vis vien, valstybė įgauna daugiau galimybių formuoti ES politiką.
Rusijos ir Graikijos nesieja kažkokia skaudi istorinė patirtis, taip pat Graikija nejaučia tokio ekonominio spaudimo iš Rusijos, kurį pastaroji bando daryti Baltijos ar kitoms valstybėms, nėra tokių nesutarimų, kaip tarp Rusijos ir Lenkijos ir pan. Rusija palaiko Graikijos ekonomiką ir Graikija tai supranta. Todėl Rusijos bandymas išspręsti bevizio režimo klausimą veikiant per Graikiją yra natūralus”, - konstatavo jis.
“Nors ir susilaikyčiau nuo drastiško pareiškimo, kad Rusija bando nusipirkti bevizį režimą per Graikiją, tačiau iš esmės vertinant dabartinę Rusijos politinį režimą, matome, kad jis yra linkęs į tokius politinius veiksmus – t. y. naudoti ekonominius svertus politinėms problemoms spręsti”, - kalbėjo V. Denisenko.