aA
Ilgos eilės poliklinikoje, baimė eiti pas gydytoją, prašymai dėl susitikimo su juo anksčiau išeiti iš darbo – nemalonūs rūpesčiai, kurių stengiasi išvengti bene kiekvienas, pajutęs, kad prireikė sveikatos specialisto patarimo. DELFI domėjosi, kada pakanka vizito vaistinėje, kad žmogus ne tik padėtų sau, bet ir sutaupytų laiko.
© Shutterstock nuotr.

Ką sakyti vaistininkui?

Pasak „Camelia“ vaistininkės Loretos Lelionaitės, nuo senų laikų vaistininkas yra gerbiamas žmogus, gebantis nepasiklysti buteliukų, tablečių, dražečių pasaulyje ir sugebantis taikiai sugyventi su supančia aplinka bei tarsi burtininkas pagydyti įvairius negalavimus arba juos palengvinti. „Be abejo tiek vaistininkystės samprata, tiek pati vaistininkystė kinta, tačiau vaistininkas išlieka tuo žmogumi į kurį pirmiausia kreipiamasi pagalbos, patarimų užklupus ligoms, įvairiems negalavimams“, - teigė ji.

L. Lelionaitė sakė, kad kreipdamasis į vaistininką turėtų nurodyti, tai kokie negalavimai jį kamuoja, apibūdinti ligos sukeliamus simptomus, kokia jų trukmė, dažnumas, sunkumas ar vartojami kokie nors vaistiniai preparatai.

„Vaistininkas yra būtent tas žmogus, kuris gali įvertinti gydymui paskirtų preparatų saugumą, tinkamumą pacientui, išaiškinti jų vartojimo subtilybes bei veikimo principus, padėti suprasti besigydančiam žmogui, kaip svarbu tinkamai ir saugiai dozuoti vaistus, kodėl reikia gydytis ilgesnį laikotarpį, net jei ligos simptomai ženkliai sumažėja ar jų nebelieka. Taip pat vaistininkas gali parinkti vaistus įvairiems nesunkiems susirgimams, kurie yra jo kompetencijos ribose, gydyti“, - kalbėjo vaistininkė.

Simptomai, kai būtina kreiptis į gydytoją

Vis tik, yra simptomų, kada vaistininkas tai paprastai padėti negalės. Jei jaučiamas skausmas akyje (ne apie akį), nepaaiškinamas ir staigus svorio netekimas, didesnė nei 40 C temperatūra, gausus, intensyvus kraujavimas, stiprios traumos, sąmonės praradimas, inkstų, kepenų skausmai, nekontroliuojami ir dažnai pasikartojantys astmos priepuoliai, nuolatinis kraujavimas iš nosies, tuomet reiktų ieškoti gydytojo.

„Jei žmogus jaučia simptomus, kurie jam kelia susirūpinimą ir nežino, ar reikėtų kreiptis į gydytoją, reikia nebijoti ir drąsiai pasikonsultuoti su vaistininku, kuris yra labai arti gyventojų, visada padės, patars ir esant reikalui nukreips pas gydytoją“, - sakė L. Lelionaitė.

Tuo metu, jei žmogus ilgą laiką serga, pavyzdžiui, lėtinėmis ligomis, diabetu, hipertenzija, astma, glaukoma ir žino, kokius preparatus vartoti, apie naujoves gali patarti ir vaistininkas.

„Ligų gydyme, vaistinių preparatų rinkoje nuolatos vyksta pokyčiai. Keičiasi gydymo rekomendacijos, vaistinių preparatų deriniai, dozės, atsiranda naujų vaistinių preparatų toms pačioms ligoms gydyti, mokslinių tyrimų pagalba vis daugiau išsiaiškinama apie saugesnį, inovatyvesnį, efektyvesnį ligų gydymą, jų progresavimo lėtinimą, įvairių komplikacijų išvengimą, simptomų lengvinimą. Su šiomis naujovėmis supažindinti ir apie jas informuoti pacientą gali ne tik gydytojas, bet ir vaistininkas, o tai jis dažniausiai padaro pirmasis, kadangi pacientui paprasčiau nueiti į artimiausią esančią vaistinę nei pas gydytoją, pas kurį patekti, dažniausiai užtrunkama“, - sakė L. Lelionaitė.