„Žmonės turi judėjimo teisę. Aišku, norėtume, kad žmonės liktų čia. Tačiau, kalbant apie Klaipėdą, ji arčiau nei Ryga. Galbūt ir verta ten persikelti“, - paaiškino Latvijos valstybinės užimtumo agentūros filialo Latvijoje vadovė Dace Baumane.
Agentūra buvusiems metalurgijos specialistams netgi siūlo lietuvių kalbos kursus.
„Siūlo danų, rusų, anglų, vokiečių, prancūzų ir lietuvių kalbos kursus. Suprantu, jog mūsų šalis aktyviai mus visus ruošia tam, jog vieną dieną gali tekti darbo ieškoti svečioje šalyje, nes Latvijoje bedarbiams jie neturi, ko pasiūlyti. Man paaiškino, jog, būdamas krano operatoriumi, Klaipėdoje darbą rasčiau lengviau“, - pasakoja buvęs „Liepājas metalurgs“ darbuotojas Egonsas Kliava.
Šiuo metu bendrovėje oficialiai vis dar dirba per 2 tūkst. žmonių. Darbą „Liepājas metalurgs“ paliko apie 200 latvių, iš jų vos 20 pasisekė rasti naują darbą. Trumpiau tariant, dauguma be darbo likusiųjų pragyvenimo šaltinio ieško savarankiškai – be valstybės tarnautojų pagalbos.
