Dalis vairuotojų, pasiklausiusių meteorologų teiginių apie šylantį klimatą ir dėl to vis švelnėjančias žiemas, ėmė svarstyti, ar nevertėtų keisti nusistovėjusią tvarką ir leisti ilgiau naudoti vasarines padangas. Jie, remdamiesi ilgalaikėmis klimatologų prognozėmis, aiškina, kad vasarinio „apavo“ naudojimo terminas (balandžio 1-a – lapkričio 10-a) nėra pagrįstas.
Vis dėlto saugaus eismo žinovai tokius pasiūlymus vertina skeptiškai. Jie sutinka, kad kai kada lapkritis iš tiesų dar nebūna žiemiškas, tačiau sutrumpinus žieminių padangų naudojimo trukmę, specialistų nuomone, avarijų gerokai padaugėtų.
Susisiekimo ministerija DELFI tvirtino, kad tikrai nesvarsto galimybės ilginti vasarinių padangų naudojimo terminą. Anot ministerijos atstovės Audronės Filimanavičienės, vasarinių ir žieminių padangų naudojimo trukmė nustatyta remiantis labai aiškiais kriterijais.
Pirmąkart pasninga net ir rugsėjį
Ministerijos nuomone, Lietuvoje jau spalio pabaigoje kartais pabyra pirmasis sniegas, be to, ant tiltų ir viadukų gali pasirodyti ir plikledis, o tai vis dar vasarines padangas naudojantiems vairuotojams gali sukelti nemažai problemų.
„Automobilio su vasarinėmis padangomis vairavimas tokiomis oro sąlygomis būna sudėtingesnis, gerokai padaugėja techninių eismo įvykių. Atkreipiame dėmesį, kad, tarkim, 2010 m. pirmasis sniegas iškrito spalio pabaigoje, o vairuotojai padangas pradėjo keisti nuo spalio vidurio“, - teigė A. Filimanavičienė.
DELFI pasidomėjus, kada Lietuvoje galima tikėtis pirmojo sniego, klimatologė Audronė Galvonaitė, aiškino, kad pasitaiko atvejų, kai jis pabyra dar rugsėjo viduryje. O šiemet pirmą kartą pasnigo spalį.
Tačiau tradiciškai pirmasis sniegas, pašnekovės teigimu, mūsų šalyje pasirodo lapkričio mėnesį. „O per Kalėdas jau susidaro normali sniego danga“, - tikino ji, pridūrusi, kad plikledžio taip pat galima tikėtis lapkritį.
V. Švedas: rizikuoti nereikėtų
Saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas teigė nepalaikantis pozicijos, kad reiktų ilginti vasarinių padangų naudojimo terminą. Jis dabartinę tvarką vadino suprantama ir logiška. „Aš nematau didelės bėdos, jei lapkričio mėnesį reikia pasikeisti padangas. Kokia čia bėda? Čia išgalvota bėda“, - tikino jis.
Taip pat pašnekovas pridūrė, kad pirmiausia reikia atsižvelgti į padangų gamintojų rekomendacijas, kurios teigia, kad vasarinės padangos patikimos, kol oro temperatūra nenukrinta žemiau septynių laipsnių šilumos. Todėl, jo žodžiais tariant, manantys, kad žieminės padangos tinka tik esant sniegui, labai klysta.
„Visi gamintojai tvirtina, kad vasarinė padanga „dirba“ iki septynių laipsnių šilumos. Šiemet jau pasitaikė rytų, kai važiuojant į darbą oro temperatūra buvo nulis laipsnių. Vasarinė padanga tokiu atveju jau „nebedirba“. Ji nebestabdo taip efektyviai kaip vasarą – sukietėjusi guma. Nebūtinai reikia laukti sniego. Kai temperatūra žemesnė, vasarinės padangos nebetinka, jos tampa nesaugios“, - DELFI kalbėjo A. Pakėnas.
Tokios pat pozicijos laikėsi ir lenktynininkas Vytautas Švedas. Jo žodžiais tariant, ilgesnis vasarinių padangų eksploatavimas atneštų ne naudos, bet žalos.
„Tai vertinu skeptiškai. Šalnos eismo dalyvius, kaip ir kelininkus, dažniausiai užklumpa netikėtai. Apledėjęs kelias gali turėti tragiškų pasekmių. Manau, kad nereiktų rizikuoti. Geriau palikti taip, kaip yra dabar“, - sakė lenktynininkas.
