Jei prieš beveik dešimt metų, kai Lietuva tik papildė ES narių gretas, ne vienas lietuvis, norėdamas dirbti svetur, įgytą aukštojo mokslo diplomą slėpdavo stalčiuje – tai galėjo būti rimta kliūtis užimti žemesnės kvalifikacijos reikalaujančias pareigas, tai šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi: vis dažniau lietuviai dairosi kvalifikuoto darbo, o išsilavinimas ir patirtis – didžiausi privalumai konkurencinėje kovoje.
Aukštos kvalifikacijos specialistų ieškančios įstaigos ir organizacijos darbuotojų paprastai žvalgosi visoje Europoje – daugelis ES šalių narių netaiko darbo apribojimų ES piliečiams. Svarbiausi reikalavimai: atitinkama kvalifikacija, darbo patirtis bei pageidaujamos vienos arba kelių užsienio kalbų mokėjimas.
Skelbimą peržiūri iki 1000 lankytojų
Darbo rinkos specialistai pastebi, kad pastaruoju metu užsienio darbdaviai apie ieškomus specialistus skelbia ir lietuviškuose įdarbinimo paslaugas teikiančiuose portaluose.
„Vien faktas, kad užsienio darbdaviai vykdo personalo paieškas Lietuvoje, rodo, jog mūsų specialistai yra geidžiami darbuotojai. Labiausiai domina baigusieji tiksliuosius mokslus: programuotojai, inžinieriai, fizikai, finansų specialistai. Taip pat ieškoma chemijos bei medicinos sričių profesionalių darbuotojų ar mokslininkų“, – paklausius specialistus vardijo cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė.
Lietuviai taip pat domisi darbu užsienyje – skelbimą paprastai peržiūri nuo 200 iki 1000 lankytojų, mažiau susidomėjimo sulaukia nebent itin aukštos ar labai siauros kvalifikacijos bei patirties reikalaujantys darbo pasiūlymai.
Pasak R. Tatarėlytės, konkuruojant dėl vienos ar kitos darbo vietos lietuviams neretai koją pakiša jų kuklumas, nedrąsa ir nepasitikėjimas savo jėgomis, nors daugelis ieškančiųjų darbo turi didelį žinių bagažą, moka ne vieną užsienio kalbą.
Beje, neretai nepagrįstai baiminamasi, kad reikia mokėti ne tik anglų, bet ir prancūzų kalbą.
„Reikalavimai dažniau priklauso ne nuo regiono, kuriame yra siūlomas darbas, o nuo darbo srities bei aplinkos, kurioje reiks dirbti, t. y. su kokiais žmonėmis teks bendrauti. Tarkime, darbas gali būti ir Briuselyje, bet, jei ten dirbsite tik su anglakalbiais žmonėmis, pagrindinė reikalaujama kalba irgi bus anglų. O jeigu siūlomas darbas banke Belgijoje, kur dauguma darbuotojų kalbės prancūzų kalba, naujas darbuotojas taip pat privalės mokėti šią kalbą“, – kalbėjo cvmarket.lt atstovė.
Geriau pasirodo gimtąją kalba
Jei savo ateitį siejate su darbu ES institucijose, reikėtų rinktis specialybes, kurias baigę specialistai čia laukiami išskėstomis rankomis: ekonomistai, teisininkai, teisininkai lingvistai, sekretorės (ypač anglakalbės ir sutinkančios dirbti Liuksemburge), informacinių technologijų specialistai.
„ES tarnautojas turi gebėti organizuoti ir nustatyti prioritetus, užtikrinti reikiamą rezultatą, būti konstruktyviai užsispyręs. Jis turi sugebėti dirbti tarptautinėje komandoje ir nuolat norėti tobulėti. O svarbiausia – turėti tikslą ir kantrybės jo siekti, suprasdamas daugiatautės valstybės tarnybos specifiką“, – pagrindinius reikalavimus svajojantiems apie karjerą ES institucijose išdėstė Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) direktoriaus patarėja Agnės Martikonienė.
Lietuviams pravartu orientuotis į lietuvių kalbos vertėjo, korektoriaus ir teisininko lingvisto vietas – čia įsidarbinti galimybių daugiausia, nes šiuose darbuose absoliutus konkurencinis pranašumas – mokėti kalbėti lietuviškai.
„Kalbinių specialybių konkursai yra vieninteliai, kur tarpusavyje konkuruoja tos pačios tautybės atstovai. Kadangi statistiškai lietuviai nėra geriausiai EPSO konkursuose pasirodanti kategorija, todėl lietuviams konkuruoti vien su lietuviais yra lengviau. Ir laikant egzaminus, ir įsidarbinant“, – patarė A. Martikonienė.
Norinčiųjų mažiau – patekti lengviau?
Jeigu esate teisininkas lingvistas ir norite dirbti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme – turite nemažai galimybių.
„Į šią specialybę kandidatų rasti sunku. Ir todėl, kad gamtoje teisininko ir filologo hibridas yra retas reiškinys, ir dar todėl, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas įsikūręs Liuksemburge, o
ES konkursus „praėję“ žmonės savo planus kažkodėl noriau sieja su Briuseliu. Jei rasti sunku – patekti lengviau“, – teigė EPSO direktoriaus patarėja.
Europos Sąjungos Teisingumo Teisme beveik pusė visų dirbančiųjų yra lingvistai, todėl darbo vertėjams, ypač teisininkams lingvistams – dar apsčiau nei Europos Komisijoje.
Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovo Giedriaus Sudiko, didelį vertimo poreikį galima paaiškinti ES įsipareigojimu į lietuvių kalbą versti visus ES teisės aktus ir užtikrinti galimybę žmonėms ir organizacijoms pateikti užklausas ES institucijoms ir gauti atsakymus gimtąja kalba.
Vertimo studijos atveria daug durų
Kiekvienais metais Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros magistrantūros programą baigia apie 20–22 vertėjai raštu ir žodžiu. Šiemet baigė 8 vertėjai žodžiu ir 11 vertėjų raštu, verčiančių į / iš 5 užsienio kalbų (anglų, italų, prancūzų, rusų, vokiečių) iš / į lietuvių kalbą. Į italų kalbos vertimo grupę norintieji priimami kas treji metai.
„Norint įsidarbinti ES institucijose vertėjams žodžiu reikia išlaikyti akreditacijos egzaminą. Šiais metais jį išlaikė 3 mūsų absolventai, du prancūzų kalbos vertėjai žodžiu ir vienas anglų kalbos vertėjas“, – teigė VU Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros vedėja doc. Nijolė Maskaliūnienė.
Vertėjai raštu pirmiausia turi daug galimybių stažuotis ES institucijose – Europos Komisijos, Europos Parlamento, Europos Tarybos Vertimo raštu generaliniuose direktoratuose ir skyriuose, Europos Centriniame Banke. Norint pretenduoti į nuolatinę darbo vietą, taip pat reikia išlaikyti egzaminą, bet jis rengiamas ne kiekvienais metais.
„Daugiau kaip 60 proc. vertėjų raštu Liuksemburge yra Vertimo studijų katedros absolventai, vertėjų žodžiu – 97 proc.“, – skaičiais vertėjų poreikį iliustravo Vertimo studijų katedros vedėja ir patikino, kad vertėjai, ypač aukštos kvalifikacijos vertėjai raštu, turi daug darbo galimybių ir Lietuvoje.
Vertimo magistrantūros studijas gali rinktis ir filologinių studijų nebaigę žmonės – svarbu puikiai mokėti gimtąją kalbą ir vieną užsienio kalbą kaip pagrindinę, antrąją – kaip pagalbinę, taip pat gebėti aiškiai reikšti mintis. Paprastai vertėjai rengiami versti iš dviejų užsienio kalbų į gimtąją kalbą ir iš gimtosios kalbos – į vieną užsienio kalbą.